Kauno gubernija
Kauno gubernija (rus. Ковенская губеpния) – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 1843–1915 m. Centras – Kaunas. Buvo dabartinės Lietuvos centrinėje, vakarinėje ir šiaurinėje dalyje bei Baltarusijos šiaurės vakariniame pakraštyje. Gubernija įėjo į Vilniaus generalgubernatoriją. Plotas 38 400 km². Priklausė Rusijos imperijos nepramoninėms gubernijoms, žemės ūkio lygiu buvo viena pirmaujančių, gyventojai – vieni raštingiausių (1897 m. 55,3 proc.).
| Kauno gubernija Ковенская губеpния | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Rusijos imperija | ||||||
| Generalgubernatorija | Vilniaus generalgubernatorija | ||||||
| Administracinis centras | Kaunas | ||||||
| Ujezdai | 7 | ||||||
| Gubernatorius | Kauno gubernatorius | ||||||
| Gyventojų | 969,369 (1857), 1,544,564 (1897), 1,857,100 (1914) | ||||||
| Plotas | 40 641 km² | ||||||
.svg){kind=small}
Istorija
1842 m. gruodžio 30 d. pasirašytas Rusijos caro Nikolajaus I įsakymas,[1] kuriuo siekiama subalansuoti Šiaurės vakarų gubernijas gyventojų ir ploto atžvilgiu, sudarant Kauno guberniją iš šiaurinių Vilniaus gubernijos apskričių (visų Raseinių, Šiaulių, Telšių, Upytės arba Panevėžio, Vilkmergės, Zarasų apskričių, dalies Kauno apskrities). Iš likusios dalies Kauno apskrities (iki Rumšiškių) buvo atkurta Trakų apskritis. Šis įsakymas įsigaliojo 1843 m. liepos 13 d. (pagal senąjį kalendorių – liepos 1 d.).[2] Gubernija buvo Rusijos imperijos šiaurės vakarinėje dalyje.[3]
Įkūrus guberniją, paskirtas Kauno gubernatorius, vicegubernatorius, gubernijos valdyba, finansų rūmai, prokuroras ir du striapčiai, sudarytas sąžinės teismas, visuomenės priežiūros prikazas, statybos komisija, paskirti gydymo valdybos inspektorius, gubernijos matininkas, miesto magistrato nariai (ratmanai ir burmistrai), mokyklų inspektorius, muitinės viršininkas, pasienio valdininkai, miesto viršininkas, miesto seniūnai, gubernijos bajorų vadas, policmeisteris, valstybės turtų apygardos viršininkas, girininkas, zemskinis teismas, apskaitos iždininkas. Kauno gubernija be pakeitimų išliko iki 1915 m.
| Gubernijos istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1857 | 969.369 |
| ||
| 1895 | 144 valsčiai | |||
| 1897 | 1.544.564 | |||
| 1913 | 1.774.000 | |||
| 1914 | 40.260 | 1.857.100 | 7 apskritys: Kauno apskritis, Panevėžio apskritis, Raseinių apskritis, Šiaulių apskritis, Telšių apskritis, Vilkmergės apskritis, Zarasų apskritis | |
Administracinis suskirstymas
.png)
Gubernija buvo sudaryta iš 7 apskričių,[4] iki tol priklausiusių Vilniaus gubernijai:
- Kauno apskritis
- Novoaleksandrovsko apskritis (Zarasų, buvusi Breslaujos apskritis)
- Panevėžio apskritis (buvusi Upytės apskritis)
- Raseinių apskritis
- Šiaulių apskritis
- Telšių apskritis
- Vilkmergės apskritis
Bendrai apskritys užėmė 37 000 tūkstančius kvadratinių varstų (38 400 km²), buvo 830 tūkst. gyventojų. Didžiausios – Šiaulių apskrities – plotas 1897 m. buvo 6498 kvadratiniai varstai su 3937 gyvenamų vietovių, kuriose gyveno 239 000 gyventojų. 1913 m. buvo 141 valsčius, 936 seniūnijos, 9 miestai, 24 641 kitos gyvenvietės.[5]
Nuorodos
- Kauno gubernija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
- Ковенская губерния. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 15А (30) : Коала — Конкордия. С.-Петербургъ, 1895. (rus.)
- Gubernijos žemėlapiai (rus.)