Kepenų cirozė

Kepenų cirozės priežastis galime suskirstyti į tris grupes:

• Presinusoidinės kepenų cirozės priežastys:
  • Šistosomozė
  • Pirminės vartų venos hipertenzija.
• Sinusoidinės (parenchiminės) kepenų cirozės priežastys:
  • Toksinai ir medikamentai: ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu, medikamentai (pvz. metotreksatas, amiodaronas).
  • Infekcijos – lėtinis hepatitas B, C; įgimtas sifilis, bruceliozė.
  • Autoimuninės ligos – autoimuninis hepatitas.
  • Metabolinės ligos – Vilsono liga sutrinka vario gaunamo su maistu šalinimas iš organizmo; hemochromatozė – geležies pertekliaus organizme sukelta liga; alfa 1 antitripsino deficitas.
  • Tulžies latakų pažeidimas ir obstrukcija – pirminė biliarinė cirozė, pirminis sklerozuojantis cholangitas, cistinė fibrozė, tulžies latakų cistos, struktūros, kasos galvos navikai ir tulžies latakų navikai.
  • Nealkoholinis steatohepatitas
  • Kriptogeninė (nerandama priežastis)
• Posinusoidinės kepenų cirozės priežastys
  • Lėtinis dešiniojo skilvelio nepakankamumas
  • Budd Chiari sindromo (kepenų venų trombozė).

Netenkama apetito, padidėja pilvas, suintensyvėja niežulys, jaučiamas skausmas dešiniajame šone ir bendras silpnumas. Odos požymiai – „voratinkliniai apgamai“, delnų ir padų paraudimas. Ankstyvosiomis ligos stadijomis simptomų gali nebūti.

Kepenų cirozė dažniausiai būna besimptomė, klinikiniai simptomai atsiranda tik prasidėjus portinės hipertenzijos komplikacijoms (sutrikus normaliai kraujotakai per kepenis).

Kepenų cirozės stadijos:

• I stadija: nėra varikozės (nėra išryškėjusių pilvo venų tinklo), nėra ascito (padidėjusios pilvo apimties dėl skysčio susikaupimo).
• II stadija: yra varikozė, nėra ascito.
• III stadija: yra ascitas ir varikozė
• IV stadija: galimas kraujavimas iš viršutinės virškinamojo trakto dalies (stemplės, skrandžio dugno venų mazgų) taip pat ir iš dvylikapirštės žarnos opų.

Čiuopiant pilvą nustatomos padidėjusios, kietos, nelygios kepenys. Kraujo tyrime gali būti randamas sumažėjęs trombocitų, eritrocitų, leukocitų skaičius, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis, sumažėjęs albuminų (vienos iš kraujo baltymų dalies) kiekis, sutrikę krešėjimo rodikliai, padidėjęs bilirubino kiekis. Tačiau šie kraujo pokyčiai nustatomi ne visais atvejais, pradinėje cirozės stadijoje jų nebūna. Be to, kraujo tyrime būna padidėjęs kepenų fermentų kiekis. Taip pat atliekami laboratoriniai tyrimai cirozę sukėlusios priežasčiai nustatyti (pvz.: virusinių hepatitų žymenys, geležies kiekis ir pan.). Atlikus echoskopiją nustatomos padidėjusios, gruoblėtos kepenys, padidėjusi blužnis, skystis pilvo ertmėje. Gastroskopinio tyrimo metu nustatoma, ar išsiplėtusios stemplės venos. Jei yra ascitas, punkcijos būdu paimamas nedidelis jo kiekis ištirti. Diagnozei patikslinti gali būti atliekama kepenų biopsija (paimamas kepenų audinio gabalėlis ir tiriamas mikroskopiškai).

Kepenų cirozę išgydančių vaistų nėra, gydomos tik jos komplikacijos! Visų pirma turi būti gydoma cirozę sukelianti liga. Jei pagrindinė liga vis dėlto progresuoja ir pereina į kepenų cirozę, skiriamas gydymas priklauso nuo atsiradusių komplikacijų. Jei atsirado ascitas, skiriama šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų diuretikų – spironolaktonas, furozemidas ar torazemidas, rečiau hipotiazidas, ribojamas druskos kiekis maiste ir skysčiai. Chirurginis gydymas taikomas retai, nes galimos didelės komplikacijos. Jei į ascitą patenka bakterijų, kurios sukelia uždegimą, skiriama antibiotikų, dažniausiai priklausančių chinolonų, cefalosporinų grupėms, susidedančių iš penicilinų ir beta laktamazės inhibitorių. Stemplės venų išsiplėtimą mažina beta adrenoblokatoriai, atsiradęs kraujavimas iš stemplės venų stabdomas endoskopiniu būdu – į kraujuojantį mazgą suleidžiama specialių sklerozuojančių vaistų ar mazgas užrišamas. Kad kraujavimas nesikartotų, kartais atliekama speciali šuntavimo operacija – kraujas teka per suformuotą šuntą ir taip sumažinamas stemplės venos krūvis. Jei atsiranda hepatitinės encefalopatijos požymių, skiriama gerti laktuliozę, laktitolį, Hepa-Mer, gali būti atliekamos valomosios klizmos su laktulioze, ribojami maisto baltymai. Jei kraujyje labai sumažėja albuminų kiekis – jų lašinama į veną, sutrikus krešėjimui – leidžiamas vikazolis. Kartais, kai dėl padidėjusios blužnies kraujyje labai sumažėja kraujo ląstelių, šalinama blužnis. Sergant kepenų ciroze dažnai skiriama folinė rūgštis, B grupės vitaminai, kepenų ląsteles apsaugantys preparatai – esencialis, karsilis, hepatofalkas, hepavitas ir kt. Jei vystosi kepenų nepakankamumas ir kitoks gydymas neefektyvus, gali būti atliekama kepenų transplantacija.

Kepenų cirozės prognozė - bloga. Dažniausiai pacientai miršta nuo komplikacijų ar nuo kepenų nepakankamumo. Intensyviai gydant pagrindinę ligą, kai kuriais atvejais galimas pagerėjimas.

Kepenų cirozė

Kepenų cirozė ir jos simptomai Archyvuota kopija 2017-09-25 iš Wayback Machine projekto.

Šis su medicina susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.