Kikajo tarmė
| Kikajo tarmė | |
| Kalbama | Kikajo sala (Amami salos, Kagošimos prefektūra, Japonijoje |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 13100 (2000 m.)[1] |
| Kilmė | Japonų kalbos Kikajo |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | kzg |
Kikajo tarmė – Amamių kalbos tarmė, kuria šnekama Kagošimos prefektūroje, Japonijoje esančioje Kikajo saloje. Kartais išskiriama į tarmių grupę. Nėra sutariama, ar tai tarmė, ar tarmių grupė, ar atskira kalba.
Klasifikacija
Amamių salose vartojamos kalbos gali būti skirstomos į labiau konservatyvią šiaurinę grupę (jai priklauso Šiaurės Amamio Ošimos, Pietų Amamio Ošimos ir Tokunošimos tarmė) bei daugiau kalbinių naujovių turinčią pietinę grupę (jai priklauso Okinoerabu tarmė ir Jorono tarmė). Nėra sutariama, ar Kikajo tarmė priklauso šiaurinei, ar pietinei grupei.
Šiaurinėje dalyje gyvenančių Kikajo kalbinės bendruomenių kalba fonologiškai konservatyvesnė ir turinti panašumų su Amamio Ošimos ir Tokunošimos tarmėmis. Tuo tarpu likusioje salos dalyje vartojama patarmė artimesnė pietinei amamių tarmei. Šiaurinė Kikajo patarmė turi vieną didžiausių balsių įvairovę tarp gyvųjų japonų kalbų — septynias (/a/, /e/, /i/, /o/, /u/, /ɨ/ ir /ɘ/), o pietinė ir centro Kikajo patarmė turi penkias. Taip pat pietinėje ir centro patarmėje prieš /i/ einanti /k/ palatalizuojama į /t͡ɕ/, o šiaurinėje Kikajo patarmėje tokios kalbinės naujovės nėra.
Dėl to anot vieno klasifikavimo, Kikajaus patarmės gali būti išskirtas į priešingas amamių kalbų atšakas[2]:
| Amamio tarmė |
| ||||||||||||||||||||||||
Tačiau kitas kalbininkas, Karimata Šigehisa, remdamasis patarmių bendrais fonologiniais bruožais Kikajo salos patarmių į skirtinas atšakas neišskyrė.[3]
Dar kitas kalbininkas, Tomas Pelardas, yra pasiūlęs visiškai kitokią klasifikaciją. Ji remiasi tuo, ar stogo šiaudus reiškiančiame žodyje vyksta garsų kaita iš *kaja į gja.[4]
| Amamis |
| ||||||||||||||||||
Kikajaus saloje priskaičiuojamos 33 vietinės bendruomenės. Nors sala nedidelė ir turinti lygų reljefą, pastebimi gan ryškūs skirtumai leksikoje, fonologijoje ir morfologijoje tarp Kikajo patarmių, nors gyventojai tarpusavyje susikalbėti gali. Fonetiniu požiūriu konservatyviausios bendruomenės Onocu, Šitokėje ir Sateku.[5]
Šaltiniai
Nuorodos
- Kikajaus salos patarmių tyrimo ataskaita. Išleista Japonų kalbos ir kalbotyros nacionalinis institutas Archyvuota kopija 2012-12-14 iš Wayback Machine projekto. (japonų k.)
- Kalbotyriniai duomenys, susiję su Kikajo tarme (anglų k.)
 | Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |