Kristupas Chodkevičius
| Kristupas Chodkevičius | |
|---|---|
 | |
| Chodkevičiai | |
 | |
| Grifas su kardu (herbas) | |
| Mirė | 1652 m. spalio 3 d. |
| Tėvas | Jeronimas Chodkevičius |
| Motina | Ona Tarlaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | 1. Elžbieta Kiškaitė 2. Sofija Stravinska |
| Vaikai | Aleksandras Kristupas Chodkevičius, Jonas Kazimieras Chodkevičius, Jeronimas Karolis Chodkevičius |
| Pareigos | LDK didysis vėliavininkas, 1611–1623 m. LDK didysis arklininkas, 1623–1633 m. Trakų kaštelionas, 1633–1636 m. Vilniaus kaštelionas, 1636–1642 m. Vilniaus vaivada, 1642–1652 m. Gardino, Babruisko seniūnas, Mozyriaus, Krėvos seniūnas. |
Kristupas Chodkevičius (m. 1652 m. spalio 3 d.) – Jeronimo sūnus, LDK didysis vėliavininkas (1611–1623 m.), LDK didysis arklininkas (1623–1633 m.), Trakų kaštelionas (1633–1636 m.), Vilniaus kaštelionas (1636–1642 m.), Vilniaus vaivada (1642–1652 m.), Gardino, Bobruisko, Mozyriaus, Krėvos seniūnas.
Biografija
Gimė Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmininko Jeronimo Chodkevičiaus ir Onos Tarlaitės Chodkevičienės šeimoje.[1]
1627 m. įsivėlė į ginčą dėl Supraslės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai vienuolyno turtų, už ką 1650 m. gavo iš karaliaus papeikimą. 1636 m. rugpjūčio 3 d. Naugarduke įkūrė dominikonų vienuolyną, kurį vėliau rėmė materialiai ir finansiškai.
Šeima
Vedė du sykius. Pirmoji žmona Elžbieta Kiškaitė pagimdė tris sūnus – Aleksandrą Kristupą, Joną Kazimierą ir Jeronimą Karolį. Su antrąja žmona kunigaikštiene Sofija Stravinska vaikų neturėjo.
Valstybinė tarnyba
LDK karų su Osmanų imperija, Švedijos karalyste ir Maskvos kunigaikštyste dalyvis. Su švedais kovėsi 1601 m. vasario 28 d. Pernu mūšyje, kuriame LDK kariuomenei vadovavo pusbrolis Jonas Karolis Chodkevičius. Karų su Maskva metu 1616–1617 m. vadovavo Lenkijos-Lietuvos nereguliariosios kavalerijos pulkui, veikusiam Maskvos kunigaikštystės teritorijoje, kuris 1616 m. užėmė Kurską ir kitas vietoves, dalyvavo pergalingame Bolchovo mūšyje (Oriolo sritis).
Prasidėjus kazokų sukilimui, 1648 m. savo lėšomis išlaikė pėstininkų dalinį, kovojusį su sukilėliais.
1632 m. dalyvavo elekciniame seime, kuriame Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas Vladislovas Vaza. 1648 m. rėmė Jono Kazimiero Vazos išrinkimą Lenkijos ir Lietuvos valdovu. 1635, 1639, 1643, 1647 ir 1651 m. buvo renkamas Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka.
Šaltiniai
Nuorodos
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Albertas Vladislovas Radvila |  1633-1636 | Po to: Mikalojus Kiška II |
| Prieš tai: Albertas Vladislovas Radvila |  1636–1642 | Po to: Mikalojus Sapiega |
| Prieš tai: Jonušas Skuminas Tiškevičius | 1642-1652 | Po to: Jonušas Radvila |