Rugpjūčio 3

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Augustė – Galimantas – Lengvinė – Lidija – Mangirdas – Steponas

Įvykiai

• 1382 – Kęstutis ir Vytautas su kariuomenėmis atvyko prie Trakų, kur po derybų kariai išsiskirstė, o Kęstutis su Vytautu apgaule suimti ir išvežti į Krėvos kalėjimą;
• 1392 – sudaryta Astravo sutartis, pagal kurią Vytautas tapo faktiškuoju Lietuvos vadovu;
• 1569 – Kuršo ir Žemgalos Kunigaikštystė tapo ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, bet ir Lenkijos karaliaus vasale;
• 1906 – Vilniaus miesto dūma nutarė įrengti pėsčiųjų keltą per Nerį;
• 1915 – Pirmasis pasaulinis karas: vokiečiai galutinai užėmė Šiaulius;
• 1940 – Lietuva inkorporuojama į SSRS;
• 2009 – Lietuviškoji Vikipedija pasiekė 90 000 straipsnių ribą.

Gimimo dienos

• 1503 m. – Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės ir karinis veikėjas (m. 1532 m.).
• 1859 m. – Simanas Rozenbaumas, valstybės veikėjas^[1] (m. 1935 m.).
• 1892 m. – Stanislovas Vencius, Romos katalikų kunigas, Lenkijos lietuvių teisių gynėjas.
• 1901 m. – Jonas Kuprionis, Lietuvos miškininkas, pedagogas, žurnalistas (m. 1982 m.).
• 1906 m.:
  • Javis Peivė, agrochemikas, biochemikas^{[reikalingas šaltinis]}.
  • Jonas Janickis, Lietuvos chemikas neorganikas, fizikochemikas, elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. R. Bunseno ir M. Faradėjaus mokslinių draugijų narys (m. 1998 m.).
• 1909 m. – Liūnė Janušytė, Lietuvos rašytoja, vertėja (m. 1965 m.).
• 1919 m. – Jonas Juška, vargonininkas ir chorvedys (m. 2012 m.).
• 1920 m. – Mečislovas Kymantas, pedagogas, dainininkas (tenoras), chorvedys (m. 1998 m.).
• 1921 m. – Vacys Reimeris, lietuvių poetas, vertėjas (m. 2017 m.)
• 1926 m.:
  • Aldona Misevičiūtė, Lietuvos agronomė selekcininkė, biomedicinos mokslų daktarė.
  • Algirdas Kazimieras Jackevičius, Lietuvos chirurgas onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1930 m. – Vytautas Gipiškis, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1936 m. – Juozas Stepšys, literatūros tyrinėtojas^[2].
• 1940 m. – Romualdas Žiulys, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis veikėjas.
• 1947 m. – Nijolė Lepeškaitė, Lietuvos teatro ir kino aktorė, režisierė, pedagogė.
• 1951 m. – Vytautas Suslavičius, fotomenininkas, gyvenantis Elektrėnuose, įžymus džiazo įamžinimu.
• 1953 m. – Dainius Vyšniauskas, Lietuvos ir Joniškio rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Vytautas Žalys, lietuvių diplomatas, valstybės tarnautojas.
• 1957 m.:
  • Albinas Venclovas, pedagogas ir chorvedys.
  • Aldona Svidinskienė, pedagogė, Lietuvos ir Zarasų rajono visuomenės ir politinė veikėja.
  • Regina Valskienė-Freitakaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1960 m.:
  • Aurelija Maksvytienė, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Raimundas Mockeliūnas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1961 m.:
  • Bronius Vaitkus, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romualdas Malinauskas, Lietuvos sporto psichologas, socialinių mokslų daktaras.
  • Viltė Miškinienė, gydytoja, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.

Mirtys

• 1615 m. – Kristupas Manvydas Dorohostaiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis maršalka (g. 1562 m.).
• 1830 m. – Fridrichas Gotlibas Hasenšteinas, padėjęs Liudvikui Rėzai rengti biblijos leidimą^[3] (g. 1786 m.).
• 1886 m. – Mykolas Tiškevičius Logoiskis III, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1860 m.).
• 1937 m. – Vladas Dubas, Lietuvos romanistas, literatūros tyrinėtojas, romanistas, laisvamanis (g. 1887 m.).
• 1967 m. – Juozas Jankauskas, Lietuvos karo lakūnas, LF karinio padalinio „Kęstutis“ generalinio štabo viršininkas, pulkininkas leitenantas, politinis veikėjas, rezistentas (g. 1900 m.).
• 1974 m. – Jonas Sereikis, Lietuvos pedagogas, poetas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (g. 1921 m.).
• 1980 m. – Juozas Lanskoronskis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1893 m.).
• 1983 m. – Steponas Garbačiauskas, Lietuvos sporto žurnalistas, lengvaatletis, futbolininkas, diplomatas. Vienas sporto pradininkų Lietuvoje (g. 1900 m.).
• 1987 m. – Jonas Stasiūnas, lietuvių operos dainininkas (baritonas), profesorius (g. 1919 m.).
• 1996 m. – Henrikas Nagys, Lietuvos poetas, literatūros kritikas (g. 1920 m.).
• 1997 m. – Kęstutis Jonas Lynikas, Lietuvos chemikas, pinigų gamybos ekspertas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1924 m.).

Įvykiai

• 1057 – įšventintas popiežius Steponas IX;
• 1492 – Kristupas Kolumbas laivu „Santa Maria“ leidosi į pirmąją kelionę, kurios metu pasiekė Ameriką;
• 1904 – iš Tibeto sostinės pabėgus Dalai Lamai, į Lasą įžengė Jungtinės Karalystės armija.

Gimimo dienos

• 1770 m. – Frydrichas Vilhelmas III, nuo 1797 m. lapkričio 16 d. iki mirties – Prūsijos karalius, 1797–1806 m. – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas (m. 1840 m.).
• 1872 m. – Hokonas VII, Norvegijos karalius, valdęs 1905–1957 m.
• 1883 m. – Matvejus Škiriatovas, tarybinis valstybės ir partinis veikėjas, vienas iš stalininių represijų organizatorių (m. 1954 m.).
• 1926 m. – Tony Bennett, JAV dainininkas (m. 2023 m.).
• 1959 m. – Koichi Tanaka, 2002 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4].
• 1963 m. – James Hetfield, geriausiai yra žinomas kaip thrash metal grupės Metallica vokalistas ir gitaristas.
• 1972 m. – Sandis Ozoliņš, Latvijos ledo ritulininkas, žaidžiantis Rygos „Dinamo“ klube, gynėjas pozicijoje, anksčiau žaidė ir Latvijos rinktinėje.
• 1977 m. – Óscar Pereiro Sio, profesionalus ispanų plento dviratininkas, geriausiai žinomas kaip 2006 metų Tour de France laimėtojas po Floyd’o Lance’o diskvalifikavimo dėl dopingo.
• 1978 m. – Abisai Shiningayamwe, futbolininkas, Namibijos rinktinės ir Pietų Afrikos Jomo Cosmos klubo vartininkas.
• 1979 m.:
  • Nikolė Evandželina Lili, kanadiečių modeliuotoja ir aktorė. Ji labiausiai žinoma kaip Kate iš TV serialo Dingę.
  • Maria Haukaas Storeng, Norvegijos dainininkė.
• 1980 m.:
  • Dominic Moore, kanadiečių ledo ritulio žaidėjas.
  • Jonathan D. Gordon, amerikiečių iliustratorius.

Mirtys

• 1792 m. – Ričardas Arkraitas, britų išradėjas ir pramonininkas^[5] (g. 1733 m.).
• 1884 m. – Paul Abadie, prancūzų architektas ir restauratorius (g. 1812 m.).
• 1924 m. – Džozefas Konradas, lenkų romanistas (g. 1857 m.).
• 1942 m. – Richard Martin Willstätter, 1915 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (g. 1872 m.).
• 1968 m. – Konstantinas Konstantinovičius Rokosovskis, lenkas, TSRS bei Lenkijos karininkas, karinis veikėjas, Tarybų Sąjungos maršalas, TSRS gynybos ministro pavaduotojas (1956–1957, 1958–1962 m.), Lenkijos gynybos ministras, Lenkijos maršalas (g. 1896 m.).
• 1979 m. – Bertil Gotthard Ohlin, 1977 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[6] (g. 1899 m.).
• 1987 m. – Ivanas Mykolaičukas, ukrainiečių kino aktorius, scenaristas, režisierius. Poetinio kino atstovas (g. 1941 m.).
• 1998 m. – Haris Liepinis, latvių teatro ir kino aktorius (g. 1927 m.).
• 2004 m. – Henri Cartier-Bresson, XX a. fotomenininkas, dar vadinamas fotožurnalistikos tėvu, „lemiamo momento“ fotografas (g. 1908 m.).
• 2005 m. – Arsenijus Čanyševas, dabarties filosofas, Maskvos valstybinio universiteto profesorius (g. 1926 m.).
• 2008 m. – Aleksandras Solženicynas, rusų rašytojas, publicistas, poetas, istorikas, visuomenės veikėjas (g. 1918 m.).