Kurmiai (Klaipėda)

1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje minima sluzba Kurmiow Matutaičio vaitystėje (Woytowstwo Matutayciowe), gyveno 4 šeimos. 1695 m. – sluzba Kurmiow ir viensėdis zascianek Kurmiow Augilovo vaitystėje (Woytowstwo Augilowe), gyveno 9 šeimos. Dauguma jų turėjo Kurmio pavardes, todėl ir kaimas taip pavadintas. 1820 m., padalijus Švėkšnos dvaro valdą, Kurmių kaimas atiteko grafui Jurgiui Pliateriui, Gedminaičių dvaro savininkui. 1846 m. bažnyčios sudarytame sąraše jau minima 14 šeimų, kuriose gyveno 77 žmonės, iš jų 25 samdiniai. 1923 m. Kurmių kaime buvo 11 ūkių ir 89 gyventojai. Iki 1950 m. kaimas priklausė Švėkšnos valsčiui, vėliau – Šalpėnų, Judrėnų, Veiviržėnų apylinkėm.

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Pokaryje iš Kurmių kaimo į Sibirą buvo ištremtos Alminauskų, Gailių, Vanagų šeimos. 1954 m. rudenį Kurmiuose, Kosto Jocevičiaus sodyboje, žuvo Vilko būrio partizanų vadas Eitutavičius Stasys-Žaibas. Sovietmečiu veikė Kurmių pradinė mokykla, bet ilgainiui Kurmių kaimas sunyko.

Apie 1972 m. Kurmių kaime buvo rastas monetų lobis. Iš kurio dvi Prūsijos monetos: Frydricho Vilhelmo ortas (1680 m.) ir Jelizavetos Petrovnos šeštokas yra saugomos Telšių “Alkos“ muziejuje.

Šiuo metu kaime belikusios 3 sodybos.^[2]

Iš archyvo

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomas dokumentas: „1888 m. lapkričio 17 d.–Raseinių aps. Švėkšnos vls. gr. Pliaterio Gedminaičių dv. Kurmių k. Antstolis su viršaičiu, seniūnais ir uriadniku atvyko perduoti Pranui Šlevinskui paveldėto turto, kurį valdė mirusio brolio žmona su antruoju vyru Dominyku Almanausku. Kartu iš P. Šlevinsko turėjo būti išieškota 925 rb skola miestiečiui Andriui Adomavičiui. Almanauskai ir iš įvairių kaimų jų sukviesti valstiečiai (iš viso apie 40 žmonių) pasipriešino antstoliui ir policijai. D. Almanauskas nuteistas kalėti 1 m. ir 4 mėn., M. Alminauskienė, 3 valstiečiai ir 1 bajoras – po 6 mėn., 13 valstiečių (iš jų 1 moteris) – po 3 mėn., 2 vyrai – po du mėn.“

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[3]	1923 m.sur.[4]	1959 m.sur.[5]	1970 m.sur.[5]	1979 m.sur.[6]	1989 m.sur.[7]	2001 m.sur.[8]	2011 m.sur.[9]
58	89	82	75	12	6	5	3
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Kurmių kaime gimė:

• Kostas Gailius (1933 m. – 1953 m. kovo 19 d. žuvo, apsupus bunkerį prie Kapstatų-Klibių, Endriejavo valsčius) – partizanas, slapyvardis – Klajūnas
• Pranas Gailius (1922 m. – 1950 m. žuvo Šakėnų miške – Dariaus rajono Pušies rinktinės Vilko būrio partizanas nuo 1946 m., būrio skyrininkas. Slapyvardis – Rustanas
• Vaclovas Gailius (1928 m.- 1952 m. rugsėjo 30 d. Gvalduose, pas Dyglį suruoštoje pasaloje) – Kanto būrio skyrininkas, būrio vadas. Slapyvardis – Trimitas.
• Rūta Mikužytė-Vaitiekūnienė (1957 m. sausio 2 d.) – pedagogė.
• Antanas Ramonas (1948 m. sausio 1 d. – 1993 m. spalio 31 d. Vilniuje) – rašytojas.
• Jonas Vytautas Rupšys (1910 m. birželio 23 d. – 1974 m. rugsėjo 30 Vilkėne, Šilutės raj.) – pedagogas, kraštotyrininkas, bibliofilas.
• Jurgis Zimkus (1861 m.- 1922 m. spalio 22 d. Palomenėje, Kaišiadorių raj., palaidotas Palomenės bažnyčios šventoriuje) – kunigas, draudžiamosios liet. spaudos platinimo organizatorius, slaptųjų mokyklų steigėjas.
• Povilas Zimkus (1896 m. spalio 14 d. – 1942 m. lapkričio 5 d. sušaudytas) – Lietuvos armijos savanoris, Musninkų valsčiaus viršaitis (1930–1940 m.), 1941 m. birželio 14 d. išvežtas į Rešotų lagerį, Krasnojarsko kraštas.

• M. Jučas, L. Mulevičius, A. Tyla. Lietuvos valstiečių judėjimas 1861–1914 metais. Mokslas. Vilnius.1975. p.: 265–266.
• Eugenijus Ivanauskas. Lietuvos pinigų lobiai. Savastis. Vilnius. 1995.(psl.295).
• Lietuvos inventoriai XVII a.. dokumentų rinkinys. Sudarė K. Jablonskis ir M. Jučas. Vilnius. 1962.

• Antanas Ramonas „Esė apie tėviškę“ Archyvuota kopija 2007-08-06 iš Wayback Machine projekto.