Veiviržėnų seniūnija

Per seniūnijos teritoriją teka Veiviržo upė, jos intakai Upita, Šalpė, taip pat Šlūžmės, Purlės, Judrės ir kt. upeliai. Ribojasi su Agluonėnų seniūnija, Dovilų seniūnija, Vėžaičių seniūnija, Endriejavo seniūnija, Judrėnų seniūnija (Klaipėdos rajonas) ir Švėkšnos seniūnija (Šilutės rajonas). Miškai, kurių yra nedaug, priklauso Rietavo ir Šilutės urėdijoms.

Dabartinė seniūnijos teritorija susiformavo sovietmečiu, XX a. 7-ajame dešimtmetyje Veiviržėnų apylinkėje. Seniūnijos centrinė, vakarinė ir šiaurinė teritorijos dalys iki 1950 m. priklausė Veiviržėnų valsčiui, rytinė, pietinė ir pietvakarinė – Švėkšnos valsčiui; vakariniame seniūnijos pakraštyje esantys Pėžaičių ir Dvylių kaimai – Klaipėdos kraštui. Veiviržėnų apylinkė 1995 m. performuota į seniūniją.

Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):

2009 m. vasario 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Veiviržėnų seniūnija suskirstyta į 7 seniūnaitijas:

• Balsėnų seniūnaitija (179 gyv.): Balsėnai
• Daukšaičiai seniūnaitija (501 gyv.): Daukšaičiai, Raukai, Paslūžmis, Valučiai, Jucaičiai, Petraičiai
• Pėžaičių seniūnaitija (654 gyv.): Pėžaičiai, Pozingiai, Dvyliai, Aisėnai
• Skomantų seniūnaitija (265 gyv.): Skomantai, Šarkiškiai, Bilvietis, Mikužiai, Luišės, Mockaičiai, Šiuraičiai
• Šalpėnų seniūnaitija (542 gyv.): Šalpėnai, Šermukšniai, Rumbikiai, Pakapis, Legučiai, Bareikos, Pakalniškiai, Vainotiškė, Padagai, Kurmiai, Kelvėtai, Kiduliai, Jonikaičiai
• Šukaičių seniūnaitija (356 gyv.): Šukaičai, Tarvydai, Rusinai, Malagiai, Vištiškiai, Liepaičiai, Daugėlai
• Veiviržėnų seniūnaitija (1283 gyv.): Veiviržėnai, Vyskupiškiai, Meiskiai, Kausteikliai, Juodupis, Trepkalniai, Sausiai, Eidukai, Dūdinėliai, Vainiai, Vilkiai, Upitėnai

Dauguma gyventojų ūkininkauja. Tarp jų yra ir ekologinių ūkių. Dalis dirba aptarnavimo sferoje. Veiviržėnų seniūnijoje yra naftos gręžinių, kuriuos eksploatuoja UAB „Minijos nafta“.

Seniūnijoje yra 6 piliakalniai (Skomantų, Vilkių arba Veiviržėnų, Vyskupiškių, Pakalniškių, Mockaičių, Daukšaičių), 10 kapinynų, 1941 m. žydų žudynių vieta ir kapas (Trepkalnio k.), XVI-XVII a. Dieglių ir Dvylių gynybiniai įtvirtinimai, dvi XIX a. vidurio etnoarchitektūrinės sodybos (Eidukų k, Veiviržėnų mstl.), mitologinis Eidukų akmuo (prie Veiviržėnų kapinių), du XX a. pradžios vandens malūnai (Vyskupiškų k., Trepkalnio k.), „Švėkšnos bazės“ Skomantų trianguliacijos punktas (1929 m.), 2 paminklai, skirti Klaipėdos krašto prijungimui prie Didžiosios Lietuvos (Skomantuose ir Veiviržėnuose), 6 koplytstulpiai ir kt.

Seniūnijoje gimė:

• Kazimieras Antanavičius, ekonomistas, signataras;
• Antanas Būdvytis, žemės ūkio mokslų daktaras, nusipelnęs agronomas;
• Gasparas Cirtautas, Žemaičių vyskupas, profesorius;
• Petras Cirtautas, gydytojas;
• Danielius Mažutis, tautodailininkas;
• Vytolis Kučinskas, socialinių mokslų prof. habil. dr.;
• Jeronimas Rumša, skulptorius;
• Petras Rusteika, kunigas;
• Kazimieras Toliušis, prelatas;
• Antanas Ramonas, rašytojas;
• Juozas Rupšys, mokytojas, visuomenininkas;
• Jurgis Šaulys, Lietuvos 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras;
• Jokūbas Stanišauskas, susisiekimo ministras, geodezijos inžinierius.

• Veiviržėnų seniūnija Archyvuota kopija 2012-10-29 iš Wayback Machine projekto.
• Veiviržėnų seniūnijos kultūros paveldas: fotoapybraiža. – Klaipėda: Druka, 2009. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-609-404-026-9