Lietuvos zoologijos sodas

Įkūrimas

Nuo XIV a. LDK pilyse bei didikų dvaruose veikė žvėrynai. Juose be vietinių gyvūnų laikyti ir egzotiniai sutvėrimai. Tai minima Didžiųjų kunigaikščių bei didikų laiškuose, XIX a. bajorijos atsiminimuose.

XX a. pradžioje Tadui Ivanauskui kilo idėja įkurti oficialų Lietuvos zoologijos sodą (LZS). Jo sutelkta iniciatyvinė grupė ėmė rūpintis tokios įstaigos kūrimu. Pasak gamtininko: Sumanymas įsteigti Kaune zoologijos sodą jau labai seniai užgimė mano galvoje. Buvo tai anais laikais, kai per savo išvykas į Kauną pradėjau pažinti vaizdingas miesto apylinkes. Buvau susižavėjęs Girstupio slėniu, Marvelės upelio pakraščiais, Vytauto ąžuolynu. Prisiminiau, kad ir Adomas Mickevičius buvo susižavėjęs šiomis Kauno grožybėmis, ir ėmiau svajoti, kad šios vietos būtų mūsų visuomenei ir naudingos…^[2] Šiandien šalia zoologijos sodo įėjimo kasų stovi T. Ivanausko paminklinis biustas.

1935 m. gegužės 3 d. pradėjo veikti Kauno zoologijos sodo akcinė bendrovė, kurios branduolį sudarė žymūs to meto kultūros ir visuomenės veikėjai. Sodui parinktas Girstupio upelio slėnis Ąžuolyne – raižyta, gyvūnams laikyti ir eksponuoti tinkama 15 ha ploto teritorija. Per trejetą metų buvo pastatyti visi reikiami statiniai, įrengti voljerai. Šiandien zoologijos sodo teritorijoje, prie įėjimo laiptų, galima išvysti senąjį bilietų įsigijimo (kasų) namelį, naudotą pirmaisiais sodo gyvavimo metais.

1938 m. liepos 1 d. 17:00 (penktadienį) Kauno zoologijos sodas atidarytas. Kaip rašė tuometinė spauda: Prie Mickevičiaus slėnio jau nuo užvakar telkiasi būreliai smalsuolių, kurie būtinai nori pamatyti įvairius gyvius.^[3] Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Švietimo ministras Juozas Tonkūnas ir Teisingumo ministras Boleslovas Jonas Masiulis.^[4] Inauguracinę kalbą susirinkusiems sakė Kauno viceburmistras Steponas Rusteika. Dalyvavo svečiai iš užsienio, pvz., Karaliaučiaus, Latvijos.

Apie įstaigos atidarymą rašė didžioji dalis tarpukario Lietuvos laikraščių. Dienraštis „Lietuvos aidas“ rašė: Šiandien Mickevičiaus slėnyje atidaromas Zoologijos sodas. Iki šiam laikui ten apgyvendinta nemaža mūsų ir kitų kraštų žvėrių ir paukščių. Bene daugiausiai Mickevičiaus slėnis turi Europos gyvių. <…> Zoologijos sodo tarnautojai, ypač paukščių ir žvėrių prižiūrėtojai turi daug darbo. Jie turi žinoti kiekvieno paukščio ar žvėries gyvenimą. <…> Šiuo metu daugiausiai rūpesčio yra su trimis jaunais briedžiukais. Jie kasdien vis daugiau reikalauja maisto.<…> Kai kada briedžiukai iš savo daržo paleidžiami į sodo parką. <…> Paukščių skyrius taip pat turtingas gyviais. Nors ten gyvena ir erelių, tačiau jie didesnio rūpesčio prižiūrėtojams nedaro. Kas kita su didžiuliais grifais. Prižiūrėtojai net į vidų narvo prisibijo įeiti. Mat paukščiai turi labai didelius nagus.^[5]

Dėl ribotų finansų, atidarymo dieną ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų: 5 lapės, 1 taurusis elnias, 3 briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos, danieliai, 2 iš Latvijos atsigabenti vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir anglų parko galvijas. Tai buvo paties T. Ivanausko ar kitų, užsienio, zoologijos sodų jam dovanoti gyvūnai. Antai, Rygos zoologijos sodas (Rīgas Zooloģiskais Dārzs, 1912 m.) dovanojo apie 30 įvairių gyvūnų ir paukščių. Pirmoji Lietuvoje kailinių gyvūnų auginimo bendrovė – juodųjų lapių ir kt. Tuo būdu, 1939 m. zoologijos sodas pasipildė iki 140 eksponatų. Ypatingai padėjo Varšuvos zoologijos sodas, kuris padovanojo net kelias rūšis retų, egzotiškų, gyvūnų. Vėliau lankytojai Kauno zoologijos sode galėjo išvysti kupranugarį, zebrų, asilų, Australijos dingų, beždžionių kapucinų, stumbrų, fazanų, papūgų. Būtent tuo metu pastatytas unikalus apvalus voljeras, kuriame anksčiau gyveno baltosios bei juodosios meškos, o šiuo metu korsakai bei lapės.

Po Antrojo pasaulinio karo

Sunkiausiai zoologijos sodas vertėsi Antrojo pasaulinio karo metais, tuomet dalį gyvūnų teko parduoti, o kitų (vilkų ir šunų dingų) jauniklius likviduoti. Pirmasis sode apgyvendintas stumbras buvo išgabentas karo metu, vokiečių armijos. Po karo buvo išlikę tik 42 gyvūnai: 25 žvėrys ir 17 paukščių (2 rudieji lokiai, vilkas, meškėnas, barsukas, palšasis grifas, didysis apuokas, kilnusis erelis ir kiti). Po karo prasidėjo sodo atstatymo darbai, ypač naujų voljerų statyba didiesiems plėšrūnams: panteroms, liūtams, tigrams ir kt. Įrengti nauji lankytojų takai.

1951 m. sode įrengtas rudųjų meškų voljeras; 1958 m. – himalajinių ir baltųjų meškų voljeras. 1954 m. pradėtas statyti liūtų narvas.

1958 m. gruodžio 4 d. Kauno zoologijos sodui suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas, jis perduotas Kultūros ministerijai. 1958–1985 m. buvo stipriai plečiamas ir tvarkomas, įrengiami nauji voljerai, bei statomi paviljonai, gyvūnų kolekcija kasmet gausėjo. Tuo metu sodas iš negausios kolekcijos ir iš medinių pastatėlių išaugo į beveik šiuolaikinį su >3000 gyvūnų ir >400 rūšių zoologijos sodą.

Nauji laikai

1989 m. priimtas į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociaciją (EAZA), nuo 1992 m. į nykstančių gyvūnų europinio veisimo programą (About European Endangered Species Programme arba EEP). Tai leido plėsti sodo veiklą.

2011 m. išleistas zoologijos sodui skirtas pašto ženklas.^[6]

2013 m. balandžio mėn. EAZA taryba, Atėnuose vykusiame suvažiavime, nutarė dėl Lietuvos zoologijos sodo narystės asociacijoje statuso: iš visateisio nario jis pakeistas į kandidato. Pagrindinė priežastis – pagal daugelį kriterijų įstaiga neatitinka net minimalių EAZA keliamų reikalavimų.^[7] Tokį sprendimą lėmė buvusio direktoriaus nesugebėjimas tinkamai rūpintis zoologijos sodo teritorija bei gyvūnais.^[8][9] 2013 m. pabaigoje sode apsilankę EAZA specialistai patikino, jog sodo gamta ir parkas yra unikalūs ir jie padės sprendžiant iškilusias problemas. Dabar specialistai sėkmingai taiso EAZA suformuluotas pastabas, po truputį, gerindami zoologijos sodo būklę.

Rekonstrukcija

2014 m. zoologijos sode pakeistos tvoros šiaurietiškų elnių aptvare, įrengtas baseinas tapyrams, sutvarkyti snieginių leopardų voljerai, kuriems uždengti stogai. Suremontuoti šalia žirafų esantys mediniai pelėdų nameliai, padidintas ir nauja tvora aptvertas ožkų kaimelis ir kt.^[10]

2017 m. vasarį LR Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pažadėjo, jog rekonstrukcijai bus skirta 11 mln. eurų, tad darbai turėjo prasidėti iki tų pačių metų vasaros.^[11] Pagal šį planą, zoologijos sodo teritorijoje ketinta pastatyti arba rekonstruoti veterinarijos gydyklą, tropiukariumą, edukacijos bei informacijos centrus. Už 11 mln. eurų atsiras daugiau vidinių patalpų, nes šiuo metu sodui tokių trūksta. Į gyvūno gerovės gerinimą įeina plėšriųjų ir kanopinių gyvūnų voljerų statymas, tad pagerės jų laikymas, padaugės vietos. Tačiau mes neatmetame galimybės rėmėjų lėšomis įgyvendinti ir kitus projektus^[12], – sakė Lietuvos zoologijos sodo direktorius A. Didžiokas. Be viso to, buvęs baltųjų meškų (dabar Korsakų) pastatas turėjo būti rekonstruotas į oranžeriją.^[13] Po rekonstrukcijos viename iš pastatų ketinta įrengti LZS istorijos muziejų. Be to LZS turi ketinimų ateityje įsigyti rudąjį lokį. 2017 m. balandžio 30 d. švenčiant zoologijos sodo vasaros sezono atidarymą, visuomenei pristatytas atnaujintas baltųjų vilkų voljeras, kuris buvo triskart padidintas.^[14]

2017 m. pradėtas sodo atnaujinimas (kaina – 18,3 mln. €) turėtų būti užbaigtas 2023 m. rugsėjį.^[15] Po rekonstrukcijos turėtų išsiplėsti sodo plotas, atsirasti daugiau pastatų bei įvairesnių gyvūnų rūšių. Keistųsi ir pačių voljerų išdėstymas.^[16]

Zoologijos sodas privalėjo būti renovuojamas,^[17] nes jo įkūrimo tradicija, kaip ir daugelyje XIX–XX a. prad. Europos zoologijos sodų, pvz., Londono, Paryžiaus, Romos, rėmėsi ne rūpesčiu uždarytais gyvūnais, bet siekiu sukurti originalų aptvarą.^[18] Šiandien tokio požiūrio pasaulyje pamažu atsisakoma.

Pastaraisiais metais buvo atnaujinta praėjimo kontrolės sistema. Iki šiol, kasoje susimokėjus už įėjimą į zoologijos sodą, praėjimą kontroliuojantis darbuotojas įplėšdavo kasos čekį ir leisdavo lankytojui užeiti. Įdiegus praėjimo kontrolės sistemą, šie procesai automatizuoti (iškart už vartų sumontuotas praėjimo turniketas bilietų nuskaitymui).^[19] Bilietuose pateikiama trumpa informacija apie LZS darbo laiką, ypatingas valandas, kada ir kokio gyvūno vyksta parodomasis maitinimas, administracijos kontaktai. Bilietus taip pat galima pirkti internetu.

2021 m. birželį zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė teigė, jog po didžiosios rekonstrukcijos sodas pasikeis neatpažįstamai. Rekonstrukcijos metu bus griaunami senieji pastatai ir voljerai, vietoje jų statomi nauji, atitiksiantys tarptautinius reikalavimus. Bus maksimaliai padidinti visi voljerai. Istoriniai voljera išliks, tik jie bus restauruoti. Išliks ir statinys, kuriame gyveno baltoji meška, jame, po rekonstrukcijos, planuojama apgyvendinti bezdžiones anubius, - portalui Delfi sakė direktorė.^[20] Be to, didžiausias iššūkis rangovams taps renovuojamas senasis 1954 metais statytas liūtų pastatas, išlaikant jo autentiškumą. Prie jo bus jungiamas daugiau nei 2 tūkst. kv. metrų užimsiantis egzotariumas – šilumamėgiams gyvūnams skirtas pastatas su edukaciniu centru. Jame bus įrengtos džiunglių, savanos ekspozicijos.^[21] edukacinės erdvės, infocentras, kurio dabar neturime. Vaikams bus kuriama nauja erdvė „Mažylių zoo“ su triušiais, paukščiais, ožkomis ir kitais naminiais gyvūnais. Palengvinti lankytojų judėjimui bus įrengtas apžvalgos bokštas su liftu.^[22]

2021 m. liepos 26 d. zoologijos sodas su statybos rangovu (UAB „Statybos ritmas“) pasirašė sutartį. Nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sodas uždarytas.^[23] 2021 m. spalio 11 d. atidaryta naujoji veterinarijos gydykla ir karantino pastatas bei įkasta būsimo egzotariumo darbų pradžios kapsulė.^[24] 2022 m. lapkritį Aplinkos ministerija atnaujinimui papildomai skyrė 1,9 mln. eurų.^[25] Už šias lėšas zoologijos sodas numato atnaujinti visuomenės aplinkosauginį švietimą skatinančią infrastruktūrą.

2023 m. lapkričio 13 d. po atnaujinimų atidarytas.^[26]

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Pagal plotą ir laikomų gyvūnų skaičių Lietuvos zoologijos sodas prilygintinas vidutiniam Europos zoologijos sodui. Užima 15,66 ha parką, kuriame auga šimtamečiai ąžuolai.

Struktūra suskirstyta į 11 skyrių (Kanopinių žinduolių skyrius, Plėšriųjų žinduolių skyrius, Paukščių skyrius, Šaltakraujų gyvūnų skyrius ir kt.), dirba >130 darbuotojų.

2013 m. sausio 1 d. sode gyveno 2022 gyvūnai (250 rūšių).

62% kolekcijos, t.y 133 rūšis sudaro rūšys, įtrauktos į Tarptautinę raudonąją knygą, Lietuvos raudonojoje knygoje – 9 rūšys: balinis vėžlys (Emys orbicularis), juodasis gandras (Ciconia nigra), mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), kilnusis erelis (Aquila chrysaetos), jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), didysis apuokas (Bubo bubo), pilkasis ruonis (Halichoerus grypus macrorhynchus), stumbras (Bison bonasus). 2017 m. zoologijos sode priskaičiuojami 2166 gyvūnai, kurie atstovauja 232 rūšims. Iš jų net 31 egzotinė rūšis arba arti išnykimo ribos, o dar 11 rūšių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Beždžionių kampelis

Sode gyvena keturios beždžionių rūšys: anubiai, juodagalviai kapucinai, paprastosios marmozetės ir perukinės tamarinos. Gyvūnai apgyvendinti dviejuose kapitališkai rekonstruotuose^[28] aptvaruose, kur lankytojai gali juos stebėti ne pro grotas, bet pro stiklą.

Didžiausios sode gyvenančios beždžionės – Anubiai, taip pat vadinami Pavianais, gamtoje sutinkami nuo Gvinėjos iki Etiopijos ir sveria iki 30 kg. Nelaisvėje Anubiai išgyvena iki 30 metų. Tuo tarpu 2014 m. Lietuvos zoologijos sode gyveno septyni Perukinių tamarinų atstovai. Tai į Tarptautinę raudonąją knygą įrašyti gyvūnai, laikomi viena mažiausių beždžionių rūšių.^[29] Tamarinai buvo naudojami medicininiuose tyrimuose, todėl šiuo metu zoologijos soduose jų gyvena daugiau nei laisvėje. Tai yra kritiškai nykstanti rūšis ir viena iš rečiausių mažųjų beždžionėlių rūšių pasaulyje. Todėl CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija) suteikė šiai rūšiai aukščiausios apsaugos lygį ir uždraudė bet kokią tarptautinę prekybą šiomis beždžionėlėmis.^[30]

Baseinas

Sode gyvena ilgasnukis ruonis Kajus. 2000 m. pavasarį, būdamas vos kelių mėnesių, jis rastas Latvijos pakrantėje ir nuvežtas į Rygos zoologijos sodą. 2000 m. liepą atvyko į Kauno zoologijos sodą.^[31] 2011 m. rugpjūčio 12 d. pirmąkart atnaujintas ruonio baseinas. Tuomet voljeras ne tik suremontuotas, tačiau ir praplėstas, gyvūnui įrengtas sausumos plotas.^[32] 2016 m. birželio 19 d. ruonio baseinui atlikta dar viena renovacija.^[33] Dabar lankytojai gali dalyvauti ruonio šėrimo pristatymuose. Anksčiau čia gyveno pilkojo ruonio patelė Roza, kuri mirė sulaukusi 36 metų; laukinėje gamtoje, jeigu išvengia pavojų, šie ruoniai normaliai sulaukia 30 metų.

Ruonio baseinas įamžintas kanadiečių foto-žurnalistės, gyvūnų teisių aktyvistės Džo Anos Makartur (Jo-Anne McArthur, g. 1976) naujojoje fotografijų knygoje „Belaisvis“ (Captive, 2017), kurioje demonstruojamos netinkamos gyvūnų laikymo sąlygos, pvz., Australijos, Tailando, Slovėnijos, Prancūzijos, JAV zoologijos soduose.^[34] Vis dėlto autorė nepažymi, jog nuotrauka, kurią ji padarė, rodo atnaujinto ruonio baseino atidarymo šventę. Be viso to, zoologijos sodo direktorius 2016 m. spaudoje pastebėjo, jog didžiosios sodo rekonstrukcijos metu ruoniui bus įrengtas didesnis/naujojoje vietoje baseinas, todėl senojo voljero dabar praplėsti neapsimoka. Visa tai, kanadietės knygoje nėra akcentuojama. Tuo tarpu kitoje nuotraukoje vaizduojamas Klaipėdos Mini Zoo, taipogi pateiktas iš tam tikro, neigiamo, kampo. Kaip pažymima šios knygos pratarmėje, nuotraukos skirtos priversti žmones nesilankyti zoologijos soduose, nes gyvūnais juose nesirūpinama ir kt.^[35] Vis dėlto gyvūnų teisių organizacija „Born Free Foundation“ 2017 m. liepos 28 d. savo socialiniame tinkle šią mintį paneigė tvirtindami, jog knygos tikslas tiesiog padėti gerinti gyvūnų laikymo sąlygas zoologijos soduose.^[36][37] Vykdant zoologijos sodo rekonstrukciją 2021 m. rugpjūčio 3 d. ruonis Kajus visam laikui išvežtas į Kaliningrado zoologijos sodą, kuriame jis, kartu su savo gentainiais, gyvens naujai pastatytame voljere su erdviu baseinu.^[38] Po renovacijos ruonių čia laikyti daugiau neplanuojama. Buvęs ruonio baseinas bus pritaikytas ūdroms.^[39]

Paukštynas

Paukštynas užima didžiąją dalį zoologijos sodo apatinės dalies. 1938 m. gegužės pradžioje joje iš Girstupio upelio suformuoti tvenkiniai. Dabar juose veisiasi paukščiai, pvz., baltaskruostė berniklė, Rudoji antis, juodoji gulbė, gulbė nebylė, pelikanai. T. Ivanauskas paukštyne įrengė ir aptvarus tetervinams, kurtiniams,^[40] tačiau dabar tokie paukščiai sode nelaikomi. Atskirą sektorių sudaro plėšrieji paukščiai, pvz., jūrinis erelis, mažasis erelis rėksnys, palšieji grifai, kelių rūšių pelėdos. 2014 m. rugsėjį kilniojo erelio jauniklį ėmėsi globoti verslininkė Inga Stumbrienė.^[41] Paukštyne dar gyvena vištiniai bei gandriniai paukščiai, pvz., fazanai, povai, patarškos, šventieji ibiai ir kt.

Tropiniai paukščiai sode perskirti į dvi dalis: mažieji papūginiai, žvirbliniai paukščiai gyvena uždarame terariumo pastate, viršutiniame sodo aukšte, o didžiosios papūgos pvz., žaliasparnė ara, didžioji geltonkuodė kakadu, įsikūrusios apatiniame aukšte, kur lankytojai jas gali apžiūrėti ir žiemos periodu, įrengtose vidinėse patalpose. Be to LZS paukštyne apgyvendinamos iš kontrabandininkų konfiskuotos papūgos. 2008 m. liepos 29 d. į zoologijos sodą atvežta mėlynkaktė amazonė, kurią į šalį nelegaliai atgabeno ir bandė parduoti tam licencijos ir tinkamų sąlygų neturėję prekybininkai.^[42] Apsigyvenusi LZS papūga pavadinta Miku. 2011 m. iš kontrabandininkų konfiskuota geltonkrūtė ara taip pat apygvendinta šiame paukštyne.^[43]

Ožių kalnas

Ožių kalnas įsikūręs tarp pirmojo ir antrojo sodo teritorijos aukštų, natūraliai susiformavusiame šlaite. Čia gyvena trijų rūšių ožiai, pvz., Snieginės ožkos, sibiriniai ožiai ir berberiniai avinai. Berberiniai avinai LZS gyvena jau nuo labai senų laikų. Yra žinoma, kad jau 1970 m. čia gyveno Kaune gimęs berberinių avinų patinas.^[44] 2017 m. balandžio 30 d. švenčiant zoologijos sodo sezono atidarymą organizuotas sprintas į ožių kalną.^[45]

Tigrų namai

1967 m. į sodą atvežtas pirmasis amūrinis tigras, sugautas Chabarovsko krašte, vardu Imanas.^[46] Šis tigras gimė 1966 m. laisvėje. 1969 m. iš Leipcigo zoologijos sodo (Zoologischer Garten Leipzig) atvežta ten gimusi patelė Ilchuri. Po kelerių metų pora susilaukė jauniklių. Pirmasis Kaune gimęs amūrinis tigras – Intakas, išgyveno 17 metų. Laisvėje šie tigrai gyvena 10–15 metų, o nelaisvėje – 16–22 metus. Nuo to laiko sode gimė 119 tigriukų. LZS yra tarp pirmaujančių Europos zoologijos sodų, sėkmingai auginančių ir veisiančių amūrinius tigrus. Šie tigrai viena iš labiausiai nykstančių rūšių pasaulyje.^[47][48] Šiandien LZS tigrų aptvare įrengtas stiklas, kuris leidžia iš arčiau stebėti gyvūnus.

Sodas turėjo nemažai garsių gyventojų. Vieni jų priklausė egzotinėms, pirmą kartą Lietuvoje laikytoms rūšims, o kiti tiesiog pelnė lankytojų simpatijas.

„Felė“ ir „Viera“ buvo dvi 10-ties dienų amžiaus briedžiukės sugautos Baisogalos urėdijoje^[49] ir 1938 m. pradžioje atgabentos į zoologijos sodą, kur atidarymo išvakarėse žavėjo visuomenę.

Iki 2013 m. sausio 18 d., dešimt metų, čia gyveno vienintelis šalyje baltasis lokys Kasparas. Jis gimė 1995 m. gruodžio 23 d. Talino zoologijos sode ir buvo pavadintas Jasperu. Į Kauną lokiukas atvežtas 1997 m. Tai buvo vienas mylimiausių ir lankomiausių sodo gyvūnų. Vis dėlto 17 metų sulaukęs lokys buvo užmigdytas, nes susižeidė dešinę koją. Nors ją pavyko išgydyti, vėliau vėl atsivėrė daugybiniai flegmoniniai pūliai, kėlę gyvūnui didelį skausmą.^[50] Po išsamių tyrimų Veterinarijos akademijoje nustatyta, jog gyvūnas, kaip anksčiau įtarta, vėžiu nesirgo. Jo kūnas perduotas T. Ivanausko zoologijos muziejui. Jo darbuotojai užsakė padaryti lokio iškamšą, kurią 2013 m. spalio 14 d. išstatė pirmo aukšto, žinduolių, ekspozicijoje.^[51] Įdomu, jog nuo 1958 m. iki 2013 m. LZS gyveno penkios baltosios meškos.

Siekiant pagerbti baltąjį lokį 2013 m. sausio 27 d. zoologijos sodo teritorijoje iš sniego nulipdyta 2 m aukščio ir 4 m. ilgio Kasparo skulptūra.^[52] Tuo tarpu 2014–2017 m. Kasparo iškarpa (sukurta Stryt Animals menininko) puošė Kauno Vilniaus gatvės požeminę perėją, kol ją suniokojo vandalai.^[53] 2015 m. sode pastatyta 2,7 m aukščio medinė meškų šeimynos skulptūra, sukurta vieno žymiausių dabartinių Lietuvos menininkų, tautodailininkų, skulptorių ir kryždirbių – Algimanto Sakalausko, pagerbiant šį baltąjį lokį.^[54] Šiuo metu Kasparo voljere apgyvendinti stepinės lapės – Korsakai. Skaičiuojama, kad voljero atnaujinimas kainavo apie 25 tūkst. Lt.^[55]

Kitas lankytojų numylėtinis buvo nuo gimimo, šešiolika metų, čia gyvenęs liūtas Simba. Kaip teigiama, Simbai dar esant mažam liūtukui, jį savo namuose iš pradžių globojo zoologijos sodo reklamos vadybininkė Rasa Jautakienė.^[56] Vis dėlto 2013 m. kovo 10 d. gyvūnas nustipo dėl įsisenėjusios kepenų ligos.^[57] Jis narve gyveno su dešimties metų patele Mole, kuriai palaikyti draugiją iš Olandijos 2015 m. lapkritį atgabenta dviejų jaunų patinų pora.^[58]

Didelis dėmesys skiriamas palšiesiems grifams. Šio grifo monumentas puošia zoologijos sodo įėjimą (atidengtas 1998 m. minint sodo 65-ąjį jubiliejų). Viena iš sode įkurdintų grifų patelių išgyveno net iki 1995 m. sulaukusi 44 metų ir kartu su patinu iš Tbilisio zoologijos sodo (თბილისის ზოოლოგიური პარკი) atvedė 3 jauniklius, kurie išvyko į Čekijos ir Prancūzijos zoologijos sodus.^[59][60] Beje, prof. T. Ivanauskas rašo, kad šios rūšies grifai kelis kartus buvo aptikti Lietuvoje. LZS laikė porą grifų, 1936 m. pagautų prie Girkalnio, o T. Ivanausko zoologijos muziejuje yra grifo, užmušto prie Klaipėdos, iškamša.^[61]

Lietuvos zoologijos sode taip pat gyveno du baltieji raganosiai. Patinas Rikis nugaišo 1996 m. būdamas 36 metų. Laisvėje raganosiai išgyvena ~35 metus. Tuo tarpu patelė „Furija“ sugauta Afrikoje 1969 m., o 1985 m. iš Maskvos kartu su patinu Rikiu atvežta į Kauną nugaišo 2004 m. būdama 39 metų. Patelė buvo nevaisinga, palikuonių nesusilaukė.^[62]

Be sode vykdomų retų gyvūnų veisimo programų, organizuojami edukaciniai užsiėmimai vaikams^[63] arba bent kartą per mėnesį organizuojami specifiniai renginiai, pvz., Moliūgiadienis, Akcija "Gilė, „ Zoo naktis, „Prižiūrėtojų diena“ ir kt., rengiami koncertai. Kasdien galima stebėti parodomuosius šėrimus bei gyvūnų pristatymus.

Sode lankosi kitų Europos šalių zoologijos sodų specialistai, keičiamasi idėjomis, supažindama su naujovėmis; skatinama savanorystė. Sode lankėsi, su jo administracija palaiko ryšius antropologė Birutė Galdikas. Be to zoologijos sodas tapo EAZA partneriais projekte „ERASMUS+“ (zoologijos sodų prižiūrėtojų kvalifikacijos kėlimas).^[64] Nuo 2016 m. balandžio mėnesio, prie zoologijos sodo kasų pastatytos specialios dėžės, kur lankytojai gali palikti jiems nereikalingus daiktus, pvz., kamuolius, plastikinius ir stiklinius butelius, stiklainius, pliušinius žaislus, vamzdžius ir kt., kurie vėliau pritaikomi gyvūnų užimtumui. Tokią praktiką užsiima JAV, Latvijos ir kitų šalių zoologijos sodai.^[65] Be to zoologijos sode galima įsigyti gyvūnų, pvz., žuvyčių, papūgėlių, roplių.^[66] Vasaros sezonu sodo teritorijoje galima pasivažinėti vežimaičiu arba pajodinėti poniais, taip pat veikia ,,Kavinė ZOO.“^[67] Teritorijoje įrengtos vaikų žaidimo aikštelės.^[68] Be to įrengtos atliekų rūšiavimo šiukšliadėžės, kuriomis skatinama edukuoti lankytojus.

• 
  Tvenkiniai
• 
  Ožių kalnas
• 
  Teritorija tarp Ožių kalno ir beždžionyno
• 
  Pasiruošimas gyvūnų pristatymui
• 
  Amūrinio Tigro šėrimas
• 
  Gyvačių pasirodymas terariume

Nuo 1999 m. Lietuvos zoologijos sodas priklauso Tarptautiniam zooedukologų Europos regioniniam tinklui (International Zoo Educators Association arba IZE) bei Tarptautiniai rūšių informacijos sistemai (the International Species Information System arba ISSIS).^[69][70]

Iki XX a. vid. pasaulio zoologijos sodai naudojosi XIX a. paplitusia praktika laukinių gyvūnų neveisti, bet šiems mirus vėlei atsivežti iš gamtos, pvz., taip elgėsi Londono zoologijos sodas (ZSL London zoo). Šią praktiką puikiai atspindi BBC gamtos dokumentikos ciklas „Zoologijos sodo paieškos“ (Zoo Quest). Padėtis pakito 1960–1970 m., kai sodams parūpo rūšių išsaugojimas. Šiandien zoologijos sodai gyvūnais keičiasi tarpusavyje, įsipareigodami saugoti, pavojuje esančių rūšių, skaičiaus augimą. Dėl nuolat kintančios gyvūnų populiacijos, zoologijos sodai ne tik atnaujina savo kolekcijas, bet taipogi padeda išlaikyti genetinę kiekvienos rūšies įvairovę.^[71]

Lietuvos zoologijos sode nemažą kolekcijos dalį taipogi sudaro reti ir nykstantys gyvūnai, įtraukti į Tarptautinę Raudonąją knygą. Sodas visada garsėjo sėkmingai veisiantis retas ir nykstančias gyvūnų rūšis, kaip didžioji kiaunė, vadinama charza, kurių jauniklis gimė 1973 metais – tai antras atvejis pasaulyje, o 1962 metais gimęs snieginis leopardas buvo pirmas atvejis Tarybų Sąjungoje. Čia taip pat veisėsi Amūro ir Bengalijos tigrai, gepardai, leopardai, begemotai. 1992 m. LZS priėmus į EEP, atsivėrė platesnės galimybės dalyvauti retųjų rūšių veisimo programose ir keistis gyvūnais.

Šiuo metu Lietuvos zoologijos sode veikiančiose EEP retų rūšių išsaugojimo ir veisimo programose dalyvauja karčiuotieji vilkai, Rotšildo žirafos, snieginiai leopardai, jūriniai ereliai, miškiniai šunys, ūdros, manulai, amūriniai tigrai (pastarųjų sode net trys), lūšys, perukinės tamarinos, tapyrai, kulanai, nykštukiniai begemotai ir stumbrai. Sodas dalyvauja nykstančių rūšių – balinių vėžlių, didžiųjų apuokų ir lūšių, gausinimo Lietuvoje projektuose. Per keletą pastarųjų metų zoologijos sodas šiems projektams išveisė 11 didžiuosius apuokus ir 5 lūšis, kurie po tam tikro adaptacinio laikotarpio išleisti į laisvę. 2014 m. Lietuvos balinių vėžlių populiaciją papildė ir 101 vėžliukas, išaugintas šiame sode.^[72] Nuo 2017 m. sodas dalyvauja raudonpilvių kūmučių populiacijos gausinimo projekte.

2013 m. žiemą iš Ostravos zoologijos sodo (Zoologická zahrada Ostrava, Čekija) atvežtas amūrinis tigras Edas.^[73] 2013 m. lapkritį atvežtas begemotas Gelukas (Geluk). Tikimasi, kad 2012 m. Ispanijoje gimęs Gelukas ir Kaune gyvenanti penkiametė Coliukė sudarys perspektyvią porą.^[74] Nuo 1996 m. iki 2014 m. zoologijos sode negyveno nendrinė katė. Visgi 2013 m. pab. Kauno gyvūnų draugija dovanojo Rokiškio rajone ūkininko sodyboje sugautą nendrinį katiną, kuriam teko ieškoti patelės. Tuo būdu 2014 m. gegužės mėnesį zoologijos sodo kolekcija pasipildė dar 2 naujais šios rūšies gyvūnais, atsivežtais iš Talino zoologijos sodo.^[75] Naminių gyvūnų kaimelis pasipildė šveicariškos juodanosės avies patinėliu Teodoru iš Latvijos.

2014 m. pradžioje sulaukta iš Madagaskaro salos kilusių Jemeno chameleonų kiaušinių, iš jų išskilo 3 jaunikliai. Nuo 2015 m. sode gyvena birželį išsiritę 7 maži chameleonai.^[76] 2015 m. vasarį iš Kaliningrado zoologijos sodo (rus. Калининградский зоопарк) atvežtas palšojo grifo patinas vardu Tugarinas. Jis atgabentas už paramos akcijoje „Pirk dramblį“ suaukotus pinigus.^[77]

2015 m. balandį iš Vokietijos ir Olandijos zoologijos sodų atvežtos miškinės katės (vad. vilpišiai), skunkų – albinosų pora, palšasis grifas ir 4 vandeninės agamos.^[78] 2015 m. rugpjūtį iš Suomijos atvežta snieginio leopardo patelė vardu Venla.^[79] Kelionė truko 4 dienas, jos metu sustojinėta pailsėti ir įsitikinti gera gyvūno savijauta. Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė pasakojo, kad snieginius leopardus saugoti ir veisti būtina, ši rūšis nyksta dėl žmonių daromos žalos – gyvūnai tebėra medžiojami dėl savo kailio, taip pat didelę įtaką šiomis dienomis daro ir dėl žmonių veiklos plintanti urbanizacija. Pasaulyje pastebima tendencija, jog nesiimant tam tikrų priemonių, ši rūšis gali išnykti, ir todėl šiandien zoologijos sodų vaidmuo tampa kaip niekada svarbus – apie problemas kalbėjo vedėja. Lapkritį iš Olandijos Beekse Bergeno Safari parko (Safaripark Beekse Bergen) atvežti 2 vienerių metų liūtų patinai.^[80][81]

2016 m. vasarį zoologijos sodas nusipirko imperatoriškųjų skorpionų porą. Vienas jų pavadintas Skorpu.^[82] 2016 m. spalį, pirmą kartą Lietuvos zoologijos sodo istorijoje, jame apsigyveno tinklinė žirafa vardu Nino.^[83]

2017 m. iš Talino zoologijos sodo (Tallinna Loomaaed) atvežta baltosios pelėdos patelė, iš kiaušinio išsiritusi 2015 m. Planuojama atvežti ir tos rūšies patiną.^[84] Kovo pradžioje į zoologijos sodą iš didžiausio Rusijoje Maskvos zoosodo (Московский зоопарк) atgabentas metų neturintis manulo patinas, į kompaniją sode gyvenančiai patelei Melisai.^[85]

Kine

2016 m. lapkritį zoologijos sode filmuotas filmas „Pelėdų kalnas“.^[86]

Televizijoje

• 1997 m. sausio 12 d. dokumentiniame filme „Tadas Ivanauskas“ (LRT, scenarijaus autorė Audrė Kudabienė) trumpai pristatyta Lietuvos zoologijos sodo įkūrimo istorija.

• „Humoro klubo“ nariai Dominykas ir Mantas pramoginėje LNK Go laidoje „Bedarbiai“ Archyvuota kopija 2017-05-12 iš Wayback Machine projekto. filmavosi Lietuvos zoologijos sode.

• Sode filmuojamos kai kurios laidos „Mūsų gyvūnai“ (ved, Rasa Eilunavičienė, LRT), jose supažindama su egzotiškais sodo gyvūnais.

Literatūroje

• Jo-Anne McArthur Captive, Lantern Books, New York, 2017, 208 p.^[87]
• Išmanioji knygelė „Mylimukai,“ Iron Solutions: Hanas, 2016, 16 p. Ši knyga tai 3 viename: ją galima spalvinti, pasiskaityti apie 5 zoo sodo gyvūnus ir atsisiuntus nemokamą programėlę pažaisti. Guvūnai reaguoja į prisilietimus, skleidžia garsus.^[88]
• Nutikimai Kauno zoologijos sode: apybraižos, sud. Benediktas Marma, Standartų sp., Kaunas, 2005, 168 p.
• Zoologijos sodas / tekst., Birutės Masiliauskienės; dailininkė Rasa Teišerskienė, Kaunas, 2003, –13 p.
• Lietuvos zoologijos sodas: 2001 kalendorius, Kitos spalvos, Kaunas, 2001.
• Varliuko Kvaksiuko kelionės:Zoologijos sodas, red. V. Venclovas, Vilnius, 1996, 24 p.
• Каунасский республиканский зоосад: 01.01.1981, состав. В. Гедминас; редак. А. Андрюшкявичюс, Министерство культуры Лит. ССР, Каунас, 1982, 72 p.
• Juozapavičius P., Ąžuolynu virtęs parkas, // Kaunas ir jo apylinkės, Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, Kaunas, 1980, 455 p.
• Kauno zoologijos sodas: [atvirukų rinkinys], Šviesa, Kaunas, 1977.
• Kaunickienė J., Kauno zoologijos sodas, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, 1960, 157 p.
• Kaupas J., Daktaras Kripštukas pragare ir kitos ne mažiau įdomios pasakos, surašytos slaptose Kauno miesto kronikose, 1948 m.; Vilnius: Versus aureus, 2006. – 189 p. – ISBN 9955-699-11-6

Apie pirmuosius zoologijos sodo gyvavimo metus yra per mažai informacijos.

• Lietuvos zoologijos sodas 2016 m.
• Kauno zoologijos sodas 2013 m.
• Baltojo lokio Kasparo sniego skulptūros atidarymas
• Naujas Lietuvos zoologijos sodo gyventojas – tigras Edas
• Į Lietuvos zoologijos sodą atskraidintas nykštukinis begemotas
• Kauno zoologijos sodo laukia permainos
• KobraTV – Reportažas – Kauno zoologijos sodo akcija „Gilė 2013“
• Lietuvos zoologijos sode šventė „Arktinė žiema“
• Liūtės žaidimai Kauno zoologijos sode
• Lietuvos zoologijos sodo naujieji liūtai
• Lietuvos zoologijos sode naujas gyventojas
• Kauno zoologijos sode nauji gyventojai
• Zoologijos sodas atveria užkulisių duris
• Kauno zoologijos sodo gyventojus nuo karščio gelbėjo ugniagesiai
• 77-asis Lietuvos zoologijos sodo gimtadienis
• Tvarkomas stumbrų aptvaras zoologijos sode

• Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus
• Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas

Vikiteka: Lietuvos zoologijos sodas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Lithuanian zoo in Tripadvisor
• Lietuvos zoologijos sodas edukacijos programoje Archyvuota kopija 2009-10-07 iš Wayback Machine projekto.
• Europos zoologijos sodų tyrimas 2011 m. Archyvuota kopija 2017-08-16 iš Wayback Machine projekto.
• Modernization of Lithuanian Zoo in Kaunas Archyvuota kopija 2017-08-15 iš Wayback Machine projekto.
• Lithuanian zoo on the App
• Kaunas Zoo Park Archyvuota kopija 2017-07-31 iš Wayback Machine projekto.
• LZS wikiwand