Lincas
Lincas – miestas šiaurės Austrijoje, prie Dunojaus upės; Aukštutinės Austrijos žemės sostinė. 2009 m. kartu su Vilniumi tapo Europos kultūros sostine.[1]
| Lincas vok. Linz | |
|---|---|
 | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Austrija |
| Žemė | Aukštutinės Austrijos žemė |
| Gyventojų | 181 200 |
| Plotas | 96,048 km² |
| Tankumas | 1 887 žm./km² |
 Vikiteka | Lincas |
| Kirčiavimas | Lìncas |
Istorija
Lincas buvo įkurtas romėnų, kurie miestą vadino Lentia. Nuo 788 m. turėjo gyvenvietės statusą. 1210 m. tapo Austrijos dalimi. Viduramžiais buvo svarbus prekybos kelių centras. Habsburgų imperatorius Frydrichui III Lince gyveno paskutinius ketverius metus. Tuo metu miestas tapo svarbiausiu visoje imperijoje, tačiau po valdovo mirties 1493 m. prarado šią padėtį. Nuo 1785 m. vyskupijos centras. Nuo XVIII a. mieste plėtota mokslas ir kultūra, įsteigta daug aukštųjų mokyklų, bibiliotekų, opera. Antrojo pasaulinio karo metu buvo reikšmingas chemijos ir plieno gamybos centras. Linco apylinkėse veikė paskutinė uždaryta nacių koncentracijos stovykla. Po Antrojo pasaulinio karo Lince, Dunojaus upe, ėjo TSRS ir JAV okupacinių zonų skiriamoji riba.
Architektūra
Mieste išliko daug įvairių laikotarpių architektūros paminklų – bažnyčių, vienuolynų, neogotikinė Naujoji katedra, V. A. Mocarto namai, senoji rotušė. Ypač gausu baroko architektūros statinių: XVIII a. pr. Vyskupo rūmai, Teatro rūmai, Trejybės kolona. XIX a. pastatytas tiltas per Dunojų. Daug naujų išraiškingos architektūros statinių iškilo XX a. – XXI a. Tarp jų – Telekomunikacijų pastatas, futbolo stadionas, koncertų salė Brucknerhaus, naujoji rotušė, Linco dizaino centras.
Sportas
Futbolas
- FC Blau-Weiß Linz – futbolo klubas;
- LASK Linz – futbolo klubas;
Lietuviai
Pirmieji lietuviai į Lincą atvyko kartu su vokiečių repatriantais 1941 m. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui mieste gyveno apie 600 lietuvių pabėgėlių, kurių daugelis išvyko gyventi į kitas Vakarų Europos valstybes, JAV. 1947 m. Lince veikė Austrijos lietuvių taryba, leidusi keletą leidinių. 1958 m. mieste gyveno kelios dešimtys lietuvių.