Mandžiūrų kalba
Mandžiūrų kalba manǯu gisun | |
| Kalbama | Mandžiūrija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 20 (2007), taip pat keli tūkstančiai išmokusių |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | nykstanti |
| Kilmė | Altajaus tungusų-mandžiūrų mandžiūrų grupė mandžiūrų |
| Rašto sistemos | Mandžiūrų raštas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | mnc |
| ISO 639-2 | mnc |
Mandžiūrų kalba – nykstanti kalba, priklausanti Altajaus kalbų šeimos tungusų-mandžiūrų kalbų grupės mandžiūrų pogrupiui.[1] Vartojama Šiaurės rytų Kinijos Mandžiūrijos regione gyvenančių mandžiūrų, kurių dauguma kalba kiniškai. Šios kalbos vartotojų XX a. pabaigoje buvo likę vos kelios dešimtys. Dabar keli tūkstančiai žmonių gali kalbėti mandžiūrų kalba kaip antrąja kalba, ją išmokę per valstybines pradinio ugdymo programas ar nemokamas suaugusiųjų pamokas klasėse ar internetu.[2]
Kinijos universitetuose dėstoma mandžiūrų kalba dėl savo istorinės ir kultūrinės reikšmės turi panašų statusą, kaip ir lotynų kalba ar senosios graikų ir slavų kalbos Europos universitetuose.
Tai buvo oficiali džurdžėnų kilmės Dzinų dinastijos kalba 1115-1234 m., viena iš oficialių Čingų dinastijos 1644-1912 m. kalbų Kinijoje ir Vidinėje Azijoje. Kaip ir kitos iš Sibiro kilusios kalbos, ji yra agliutinacinė kalba, demonstruojanti ribotą balsių harmoniją. Ji daugiausia siejama su protėvių džurdžėnų kalba, nors yra daug skolinių žodžių iš mongolų ir kinų kalbų. Mandžiūrų raštu rašoma vertikaliai pagal mongolų rašto pavyzdį, iš viršaus į apačią ir iš kairės į dešinę.
