Maršalo planas
Maršalo planas – pagalbos Europai Šaltojo karo metu programa, kurią po Antrojo pasaulinio karo pristatė JAV generolas ir politikas Džordžas K. Maršalas (1953 m. apdovanotas Nobelio premija).[1]
Planas apėmė 15 Europos valstybių ir Turkiją, o nuo 1949 m. ir VFR. SSRS jį atmetė, neleisdama juo pasinaudoti satelitinėms valstybėms. Maršalo planas padėjo atstatyti Vakarų valstybių ūkį. JAV reikalavo, kad šalys, gaunančios ekonominę paramą, bendradarbiautų per bendrą organizaciją, kuri skirstys ir administruos pagalbą. Taip 1948 m. buvo įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo asociacija. Ji turėjo tikslą centralizuoti ir planingai reguliuoti ekonomiką.
Sovietų Sąjunga, Suomija ir kitos Rytų Europos valstybės ekonominės pagalbos atsisakė.
Istorija
Paramos Europai programos pagrindus 1947 m. birželio 5 d. kalbėdamas Harvardo universitete išdėstė JAV valstybės sekretorius Džordžas Maršalas, kurio vardu ir buvo pavadintas šis planas. Antrojo pasaulinio karo metu nusiaubta Europa buvo ką tik išgyvenusi vieną sunkiausių žiemų. Europos valstybės neturėjo ko parduoti už tvirtą valiutą, o jų vyriausybės vengė imtis ekonomistų siūlytų griežtų priemonių ekonomikai atgaivinti. Maršalas paragino JAV „padaryti viską, kad būtų atkurta pasaulio ekonomika, nes be to negalimi politinis stabilumas ir tvirta taika“. 1948 m. JAV Kongresas pritarė Maršalo pasiūlymui, bet iškėlė sąlygą, kad Europos valstybės turės drauge parengti pagalbos panaudojimo planą. Iki šios programos sudarymo Europa turėjo įsipareigoti imtis priemonių ekonominėms problemoms spręsti. Parama buvo siūlyta ir SSRS bei jos sąjungininkėms Rytų Europoje, tačiau Stalino nurodymu jos buvo atsisakyta.
Pinigų gautų pagal Maršalo planą pasiskirstymas
| Valstybė | 1948/49 ($ milijonai | 1949/50 ($ milijonai) | 1950/51 ($ milijonai) | iš viso ($ milijonai) |
|---|---|---|---|---|
 Austrija | 232 | 166 | 70 | 468 |
 Belgija ir  Liuksemburgas | 195 | 222 | 360 | 777 |
 Danija | 103 | 87 | 195 | 385 |
 Prancūzija | 1,084 | 691 | 520 | 2,296 |
 VFR[a] | 510 | 438 | 500 | 1,448 |
 Graikija | 175 | 156 | 45 | 366 |
 Islandija | 6 | 22 | 15 | 43 |
 Airija | 88 | 45 | — | 133 |
 Italija ir  Triestas | 594 | 405 | 205 | 1,204 |
 Nyderlandai | 471 | 302 | 355 | 1,128 |
 Norvegija | 82 | 90 | 200 | 372 |
 Portugalija | — | — | 70 | 70 |
 Švedija | 39 | 48 | 260 | 347 |
 Šveicarija | — | — | 250 | 250 |
 Turkija | 28 | 59 | 50 | 137 |
.svg){kind=small} Jungtinė Karalystė | 1,316 | 921 | 1,060 | 3,297 |