Masačusetsas
Masačusetsas (angl. The Commonwealth of Massachusetts) – 6-oji JAV valstija, esanti Naujosios Anglijos regione JAV šiaurės rytuose. Masačusetso sostinė ir didžiausias miestas Naujojoje Anglijoje yra Bostonas.
| Masačusetsas Massachusetts | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
| Administracinis centras | Bostonas | ||||||
| Apygardos | 14 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Įkūrimo data | 1788 m. | ||||||
| Gubernatorius | Charlie Baker (R) | ||||||
| Gyventojų | 6 984 723 (15) | ||||||
| Plotas | 27 336 km² (44) | ||||||
| - vandens % | 13,3 % | ||||||
| Tankumas | 256 žm./km² (3) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Greiloko kalnas (1064 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-MA | ||||||
| Tinklalapis | mass.gov | ||||||
 Vikiteka | MasačusetsasVikiteka | ||||||
Valstijos pavadinimas kilo nuo masačusetsų genties, praeityje įsikūrusios rytinėje valstijos dalyje.
Įsteigta 1788 m. vasario 6 d.
Šioje valstijoje veikia daug valstybinių ir privačių universitetų, bei technologijos įmonių.
Geografija
Ribojasi su Atlanto vandenynu rytuose, pietuose su Konektikuto ir Rod Ailando valstijomis, šiaurėje su Naujojo Hampšyro ir Vermonto valstijomis, vakaruose su Niujorko valstija.
Kranto linija labai raižyta. Pietvakariuose išsikiša Keip Kodo kyšulys, už kurio yra dar keletas salų – Martos Vynuogynas, Nantaketas. Įsiterpia Masačusetso įlanka, Keip Kodo įlanka, Bazardso įlanka.
Didumą valstijos teritorijos užima Šiaurės Apalačų kalnų dalys (aukštis iki 1064 m, Greiloko k.) – Takoniko, Žalieji ir Baltieji kalnai. Masačusetso vidurinėje dalyje Šiaurės Apalačų kalnus kerta tektoninis Konektikuto upės slėnis. Rytuose – Atlanto vandenyno žemumos.[2]
Didžiausios upės – Konektikutas (jo intakai – Dirfildas, Vestfildas, Milersas, Čikopis), Čarlzas, Merimakas. Apie 1100 ežerų ir tvenkinių (didžiausias Kvabino tvenkinys).
.jpg)
Masačusetso miškingumas siekia 62 %. Būdingi pušynai, yra ąžuolynų, klevynų.[3] Kitos teritorijos daugiausia sukultūrintos arba smarkiai urbanizuotos. Valstijos parkuose ir draustiniuose saugomi pakrantės ruožai ir salos, kalnų miškai, šlapynės, natūralios upių vagos.
Klimatas
Vidutinių platumų drėgnas klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo –6°C (Masačusetso vakaruose) iki 0 °C (pietrytinėje pakrantėje), liepos 20–22 °C. Per metus iškrinta apie 1000 mm kritulių.
Gyventojai
Daugiau nei 80 % valstijos gyventojų gyvena Bostono metropolinėje teritorijoje, garsioje savo praeitimi, švietimo įstaigomis ir išvystyta pramone.
Etninė sudėtis 2020 m.:
- baltieji – 71,4 % (daugiausia airių kilmės, taip pat italų, anglų, prancūzų, vokiečių, lenkų kilmės)
- lotynoamerikiečiai – 12,6 % (dominikiečiai, puertorikiečiai, brazilai)
- afroamerikiečiai – 8,2 %
- azijiečiai – 8,2 % (kinai, khmerai ir kt.)
- indėnai – 0,9 % (vampanoagai, nipmukai)
- kiti – 3,7 %
Didžiausi miestai
2020 m. duomenys[4]
- Bostonas (675,6 tūkst. gyv.)
- Vusteris (206,5)
- Springfildas (155,9)
- Kembridžas (118,3)
- Louelis (115,5)
- Broktonas (105,6)
- Kvinsis (101,6)
- Linas (101,2)
- Niu Bedfordas (101,0)
- Fol Riveris (93,9)
- Lorensas (89,1)
- Niutonas (88,9)
- Somervilis (81,0)
Ekonomika
Iki industrializacijos periodo Masačusetse buvo vystomas žemės ūkis, žvejyba ir prekyba. Iki XX a. valstijoje buvo išvystyta gamybos ekonomika, tačiau nuo XX a. ji buvo perorientuota į paslaugų sritį. Dabartinis Masačusetsas garsėja kaip globalus lyderis biotechnologijų srityje, inžinerijoje, aukštajame moksle, finansuose ir jūrų prekyboje.
Masačusetsas yra daugiausia pramoninė valstija. Jo įvairi pramonė gamina elektrinius įrenginius, pramoninę įrangą, gumą, metalą, plastiką, popierių, bei produktus iš jų, įrankius. Valstija garsi savo juvelyrikos dirbiniais.
Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra spanguolės, obuoliai, pienas ir produktai iš jo. Žvejyba, bei kiaukutinių produktų gavyba pastaraisiai metais smuko. Valstijoje kasamos kalkės, molis, smėlis, žvyras, akmuo. Aptarnavimo sektorius, kuriame turizmas yra svarbiausias, dabar samdo vieną trečiąją valstijos populiacijos.