Medininkai

Sakoma, kad dabartinėje Medininkų teritorijoje turėjęs būti miškas. Žodžiu mede buvo vadinamas didelis miškas arba giria, o medininku – eigulys, miško sargas.^[3] Kai kuriuose lietuvių kalbos tarmėse žodis medininkas reiškia „eigulys, miško sargas“. Šiose vietose gyveno nemažai „medininkų“, kurių vardu ir pavadinta išaugusi gyvenvietė.^[4]

Taip pat galima prielaida, kad vietovė pavadinta pagal pirmąją pilį, kuri XIV a. buvusi medinė.

Apylinkėse plyti Medininkų aukštuma. Už 1–2 km į pietvakarius nuo Medininkų stūkso aukščiausios Lietuvos kalvos – Aukštasis kalnas (293,84 m) ir Juozapinės kalnas (293,60 m), yra Juozapinės geomorfologinis draustinis. Įkurtas Medininkų botaninis draustinis. Pietryčiuose yra pasienio kontrolės punktas su Baltarusijos gyvenviete Kamieny Lohu.

Medininkai yra sena gyvenvietė, minima jau nuo XIV a. Netoli miestelio – mūrinė XIII–XIV a. Medininkų pilis (architektūros ir istorijos paminklas). Tai gardinio tipo pilis Baltijos šalyse (sienų perimetras 568 m),^[5] vienas iš svarbiausių gynybos nuo kryžiuočių ir totorių punktas. Su Medininkų pilimi yra susiję labai daug vardų, išgarsėjusių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, kryžiuočiai ją mini nuo 1387 m. (Medeniken). Medininkų pilis 1402 m. buvo apgulta kryžiuočių. Po Žalgirio mūšio pilies reikšmė tolydžiai menko, kol galiausiai 1517 m. minimi pilies griuvėsiai. 1655 m. tvirtovę nuniokojo Rusijos kariuomenė, 1812 m. – Napoleono kareiviai padegė pilies viduje esančius medinius pastatus.

Medininkuose Lietuvai 1387 m. priėmus krikščionybę, buvo įkurta viena iš septynių pirmųjų parapijų ir pastatyta bažnyčia, kuri vėliau buvo nugriauta. Tik 1928–1933 m. kunigas Antanas Rutkovskis pastatė čia naują bažnyčią. XIV a. – XVII a. buvo miestas. 1432 m. Ldk Žygimantas Kęstutaitis Medininkus padovanojo Jonui Goštautui. XVI a. antroje pusėje miestelį valdė Ostapas Valavičius.

XVIII a. pabaigoje Medininkai sunyko, ypač nukentėjo per 1812 m. Napoleono žygius Maskvon ir atgal. XIX a. Medininkai – miestelis ir palivarkas Vilniaus apskrityje, Šumsko valsčiaus Medininkų seniūnijos centras.^[6]

XX a. tarpukariu kaimą okupavo lenkų armija. 1950–1995 m. buvo „Raudonosios vėliavos“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 1958 m. įsteigta vidurinė mokykla, 1994 m. – mokykla-darželis, yra kultūros namai, biblioteka, bendrosios praktikos gydytojo kabinetas.

1991 m. sausio 27 d. sovietų armija užpuolė ir sunaikino Medininkų pasienio postą. 2014 m. liepos 7 d. patvirtintas Medininkų herbas.

Medininkų žudynės

Pagrindinis straipsnis – Medininkų žudynės.

1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto vietos pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė pasienio darbuotojus, iš kurių buvo sušaudyti:

• muitininkas Antanas Musteikis,
• muitininkas Stanislovas Orlavičius,
• policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnas Algimantas Juozakas.
• policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnas Mindaugas Balavakas,
• kelių policijos darbuotojas Juozas Janonis,
• kelių policijos darbuotojas Algirdas Kazlauskas.

Rugpjūčio 2 d. ligoninėje sunkiai sužeistas mirė muitininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas išliko tik muitininkas Tomas Šernas. Generalinė prokuratūra Medininkų žudynių bylą tyrė 17 metų, tačiau Rusija atsisakė išduoti du OMON būrio narius Lietuvai, kuriems pareikšti įtarimai dėl žudymų.

Medinėje vienbokštėje bazilikinėje trinavėje Švč. Trejybės ir šv. Kazimiero bažnyčioje, pastatytoje 1931 m. yra vertingas paveikslas (V. Slendzinskio paveikslo „Šv. Kazimieras“ kopija, dail. L. Balzukevičiūtė, XX a. pradžia), vėlyvojo baroko vargonai (apie 1788 m.). Ant bažnyčios – du geležiniai ornamentuoti kryžiai (abu XX a. pradžios). Šventoriuje – medinė varpinė. Netoli miestelio – Medininkų pilis. Marmuriniai kryžiai, 1991 m. liepos 31 d. Medininkų žudynėse nužudytų muitininkų atminimui.^[7]

Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m.
1867 m.*[2]	1905 m.[8]	1931 m.[9]	1959 m.sur.[10]	1970 m.sur.[11]	1979 m.sur.[12]	1980 m.[13]	1986 m.[14]	1989 m.sur.[15]	2001 m.sur.[16]
221	318	427	361	558	478	480	543	586	508
2011 m.sur.[17]	2021 m.sur.[18]	-	-	-	-	-	-	-	-
493	413	-	-	-	-	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Kaime gimė:

• Medardas Čobotas, medicinos mokslų daktaras, docentas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras.

• 
  Medininkų sodybos žvelgiant iš pilies
• 
  Kryžius
• 
  Pakelės koplytėlė
• 
  Memorialas pasienyje (unik. kodas 2804).^[19]
• 
  Paminklinis muitininkų vagonėlis
• 
  Autobusų stotelė
• 
  Kultūros centras

Vladislovas Sirokomlė savo „Iškylose iš Vilniaus po Lietuvą“ pavaizdavo ant Medininkų pilies sienų vaikščiojantį Ldk Algirdą. Jis teigė, kad čia daug kartų lankėsi Jogaila, pilyje buvusi Ldk Kazimiero vasaros rezidencija, kurioje jo vaikus mokė istorikas Janas Dlugošas.

• Medininkai (Medninkai). Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 203 psl.

• Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2007-12-23 iš Wayback Machine projekto.
• Medininkų pasienio ruožas (angl.)

Aplinkinės gyvenvietės
	VILNIUS – 32 km RUKAINIAI – 13 km Savičiūnai – 8 km		ŠUMSKAS – 13 km Vindžiūnai – 7 km
	Padvarionys – 2 km TURGELIAI – 14 km