Miškinis švilpikas
| Marmota monax |
|---|
 Miškinis švilpikas (Marmota monax) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Marmota monax Linnaeus, 1758 |
 Paplitimas |
Miškinis švilpikas[1] (Marmota monax) – švilpikų (Marmota) genties graužikas. Paplitęs Šiaurės Amerikoje: pietuose arealas eina rytų Oklahoma, šiaurės Luiziana, Alabama, nuo Džordžijos iki Šiaurės Karolinos, rytuose per Atlanto vandenyno pakrantę tęsiasi iki Labradoro, šiaurėje siekia pietų Aliaską.[2]
Gyvūnas kresnas, dažnai atsistoja ant dviejų kojų. Kūnas 41,5–67,5 cm ilgio, sveria 2–6 kg. Kailis įvairių spalvų – nuo pilko iki cinamoninio arba tamsiai rudo. Plaukų kaliukai balti. Letenos dažniausiai juodos arba tamsiai rudos, nors būna ir rausvų. Uodega trumpa, pasišiaušusi. Patinai kiek didesni už pateles.[2]
Patelės atveda nuo 1 iki 9 (paprastai 3–5) jauniklių. Žindo ~44 dienas, o 2 mėnesių švilpikiukai jau būna savarankiški. Išgyvena ~4–6 metus, nelaisvėje iki 10.[2]
Miškiniai švilpikai gyvena įvairiose ekosistemose – daugiausia žemumų miškuose, giraitėse, laukuose, ganyklose, gyvatvorėse. Aktyvūs dieną, gyvena pavieniui. Rausia gilius urvus su keliomis landomis. Žiemomis miega, nors arealo pietuose gali būti aktyvūs visus metus. Maitinasi daugiausia žole – liucernomis, dobilais, kiaulpienėmis. Kartais ėda medžių žievę, lapus, vabzdžius, paukščių kiaušinius.[2]
Nuo priešų slepiasi lipdami į medžius, nuolat žvalgosi, užpulti ginasi dantimis, skleidžia šaižų garsą. Žmonių medžiojami dėl mėsos, kartais pridaro žalos soduose, ganyklose, daržuose, į urvus gali įkristi gyvuliai.[2]
Savo areale žinomas šiais pavadinimais: angl. groundhog, woodchuck, chuck, wood-shock, groundpig, whistlepig, whistler, thickwood badger, Canada marmot, monax, moonack, weenusk, red monk, land beaver, pranc. siffleux, inu. ᐧᐄᓂᔥᒄ = wîniškw, wîniškw, šaj. séavóneške, atik. kokatcic.
Gulintis miškinis švilpikas
Miškinis švilpikas ant dviejų kojų
Ėdantis švilpikas
Urvas
.jpg)
