Petrašiūnai
Kitos reikšmės – Petrašiūnai (reikšmės).
| Petrašiūnai | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1946 m. | ||
  Petrašiūnai | ||
| 54°53′31″š. pl. 23°59′49″r. ilg. / 54.892°š. pl. 23.997°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis | |
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė | |
| Seniūnija | Petrašiūnų seniūnija | |
Petrašiūnai – Kauno miesto dalis rytiniame jo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante.[2] Stovi Kauno Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia, veikia biblioteka, Petrašiūnų kapinės, Petrašiūnų šiluminė elektrinė, Petrašiūnų Černobylio tiltas.
Etimologija
Lietuvoje yra ir daugiau kaimų, turinčių pavadinimą Petrašiūnai (Jonavos, Pakruojo, Rokiškio ir Ukmergės raj.). Tokio pavadinimo kilmė, kaip ir Berčiūnai, Tamošiūnai ir pan., yra pavardinė, o pavardė Petrašiūnas kilusi iš vardo Petrašius (lenkiškas vardo Petras variantas Pietrasz) + tėvavardinė lietuviška priesaga -ūnas.
Liaudies etimologija minima Broniaus Kviklio, neva XVIII a. pradžioje caras Petras I čia įsteigęs šunidę, kurioje laikęs skalikus, su kuriais medžiodavęs Lietuvos miškuose. Tie šunys buvę Petro šunes.[3] Petras Kežinaitis šią etimologiją iš dalies argumentavo ir istoriniais faktais, kad nuo senų laikų čia veikė šunų gaudykla, kurion būdavo atvežami benamiai šunys iš Kauno miesto.[4]
Geografija
Pietinė gyvenvietės dalis anksčiau buvo vadinama Žemieji Petrašiūnai, šiaurinė – Aukštieji Petrašiūnai. Žemieji Petrašiūnai buvo įsikūrę žemutinėje Nemuno terasoje, o Aukštieji Petrašiūnai – ties VI fortu aukštutinėje terasoje. Dalis Petrašiūnų priklauso Kauno marių regioniniam parkui.
Istorija
Petrašiūnai minimi nuo 1601 m., Petrašiūnų dvaras – nuo XVIII a. pradžios. 1920–1941 m. Žemųjų Petrašiūnų archeologinę gyvenvietę tyrinėjo K. Jablonskis.[5]
Per II pasaulinį karą Petrašiūnuose nužudyti 125 vietos žydai. Holokausto vieta pažymėta atminties paminklu.
1946 m. Petrašiūnai prijungti prie Kauno. Rajonas išaugo po 1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę. Sovietmečiu Petrašiūnuose veikė Juliaus Janonio popieriaus fabrikas, silikatinių plytų gamykla „Bitukas“, šiluminė elektrinė, metalo dirbinių gamykla „Nemunas“, 1962 m. atidaryta Kauno ketaus liejykla.[6]
1994 m. įsteigtas pirmasis Lietuvoje Petrašiūnų bendruomenės centras. 2008 m. atidaryta laikinoji Kauno geležinkelio stotis, veikusi iki 2010 m. pradžios.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XX a. 1-oji pusė – 1945 m. | Pažaislio valsčiaus centras | Kauno apskritis |
| 1945–1946 m. | Petrašiūnų valsčiaus centras | |
| 1946–1995 m. | Panemunės rajonas | Kauno miestas |
| 1995–2000 m. | — | Kauno miesto savivaldybė |
| 2000– | Petrašiūnų seniūnija | |
Gyventojai
1902 m. Aukštuosiuose Petrašiūnuose gyveno 132, Žemuosiuose Petrašiūnuose – 206 gyventojai.[7] 1923 m. buvo kaimas Pažaislio valsčiuje su 181 gyventoju ir miestelis su 605 gyventojais.[8]
Galerija
Statybininkų mokykla Kalantos g. 80
Metalo įmonė „Mechel Nemunas“
Gyvenamieji namai
.jpg)
Šaltiniai
- Petrašiūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 828 psl.
- Petrašiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 360
- Petrašiūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 584 psl.