Kauno miesto savivaldybė
Kauno miesto savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje. Sutampa su Kauno miesto ribomis.
| Kauno miesto savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Kaunas | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 11 | ||||||
| Įkūrimo data | 1995 m. | ||||||
| Meras | Visvaldas Matijošaitis | ||||||
| Gyventojų | 298 753[1] | ||||||
| Plotas | 158 km² | ||||||
| Tankumas | 1 891 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | kaunas.lt | ||||||
Geografija
Savivaldybė įsikūrusi Lietuvos centrinėje dalyje, prie Nemuno ir Neries santakos. Savivaldybei priklauso Kauno miestas. Iš visų pusių miesto savivaldybę supa žiedinė Kauno rajono savivaldybė, rytuose prieina trumpas Kaišiadorių rajono savivaldybės ruoželis ir Kauno marios.
| 54° 57' 40‘’ | |||||||||||
| 23° 45' 20‘’ |
| 24° 05' 40‘’ | |||||||||
| 54° 49' 10‘’ |
Istorija
 | Kauno miesto savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Kauno miesto savivaldybės istorija siekia dar XV a., kai 1408 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės ir jis nepriklausė aplinkinei seniūnijai, valdomai iš Kauno pilies.
XX a. tarpukariu miestas buvo tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikai, turėjo apskrities teises. II pasaulinio karo metais mieste įkurta Kauno miesto apygarda (nacių Ostlandas). 1941 m. Kaune buvo įkurti 3 miesto rajonai (Lenino, Stalino, Požėlos). 1946 m. rugpjūčio 3 d. miestas gavo respublikinio pavaldumo miesto statusą, t. y. tiesiogiai priklausė ne rajonui (kaip dauguma miestų tuomet), bet respublikai. 1946 m. balandžio 29 d. ir gruodžio 31 d. buvo nustatytos miesto ribos. 1950–1953 m. buvo srities pavaldumo miestas. 1954 m. gruodžio 20 d. panaikintos miesto apylinkės, 1955 m. rugsėjo 8 d. panaikinti ir miesto rajonai, bet 1962 m. gruodžio 10 d. vėl sudaryti (Lenino, Požėlos ir Panemunės).
1995 m. įkurta Kauno miesto savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai, 2000 m. įsteigtos seniūnijos. 2001 m. gruodžio 20 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 301 patvirtintas bendrasis planas, kuriame pažymėtos seniūnijos ir miesto dalys.[2] 2014 m. balandžio 10 d. jis buvo atnaujintas, bet jau be miesto dalių.[3]
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m. | 34 | 92 446 | 8 miesto rajonai | 1 miestas (Kaunas), 2 miesteliai, 21 kaimas, 9 dvarai ir palivarkai, 12 kitų gyvenviečių |
| 1942 m. | 113 900 | |||
| 1949 m. (išsamiau) | 109,5 | 3 miesto rajonai (7 miesto apylinkės) | ||
| 1954 m. | 3 miesto rajonai (4 miesto apylinkės) | |||
| 1959 m. | 94 | 215 464 | ||
| 1967 m. | 108 | 283 700 | ||
| 1970 m. | 122 | 305 116 | 3 miesto rajonai | 1 miestas |
| 1972 m. | 121 | 3 miesto rajonai | 1 miestas | |
| 1976 m. | 120 | 351 400 | 1 miestas | |
| 1979 m. | 368 649 | 3 miesto rajonai | 1 miestas | |
| 1985 m. | 116 | 405 000 | 3 miesto rajonai | 1 miestas |
| 1989 m. | 123 | 418 087 | 1 miestas | |
| 2001 m. (Išsamiau) | 157 | 378 943 | 10 seniūnijų | 1 miestas |
Gyventojai
 | ||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[4] | 2007 m. | 2011 m.sur.[5] | 2014 m. | 2021 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 215 464 | 305 116 | 368 649 | 418 087 | 378 943 | 358 107 | 321 201 | 304 097 | 298 753 | ||
| ||||||||||
Administracija
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės funkcijas įgyvendina atitinkami jos struktūriniai padaliniai. Miesto savivaldybė įsikūrusi istoriniame pastate – Taupomųjų kasų rūmuose.
Vadovai
Burmistrai:
- 1921–1931 m. Jonas Vileišis
- 1931 m. Juozas Vokietaitis
- 1932–1933 m. Antanas Gravrogkas
- 1933–1939 m. Antanas Merkys
- 1940 m. Antanas Garmus
Merai:
- 1991–1992 m. Vilimas Čiurinskas
- 1992–1995 m. Arimantas Račkauskas
- 1995–1997 m. Vladas Katkevičius
- 1998–2000 m. Henrikas Tamulis
- 2000 m. Vytautas Šustauskas
- 2001–2002 m. Erikas Tamašauskas
- 2002–2003 m. Giedrius Ašmys
- 2003–2007 m. Arvydas Garbaravičius
- 2007–2011 m. Andrius Kupčinskas
- 2011 m. Rimantas Mikaitis
- 2011–2015 m. Andrius Kupčinskas
- nuo 2015 m. Visvaldas Matijošaitis [7]
Seniūnijos
Kauno miesto seniūnijos kaip teritoriniai vienetai įsteigtos 2000 m. vasario 24 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 20. Seniūnijas kaip administracinius vienetus numatyta steigti 2002 m. spalio 24 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 438 ir jos ėmė veikti 2003 m. balandžio 1 d. 2005 m. Dainavos seniūnija padalinta į Dainavos ir Gričiupio. Dabar savivaldybėje yra 11 seniūnijų: [8]
- Aleksoto seniūnija
- Centro seniūnija
- Dainavos seniūnija
- Eigulių seniūnija
- Gričiupio seniūnija
- Panemunės seniūnija
- Petrašiūnų seniūnija
- Šančių seniūnija
- Šilainių seniūnija
- Vilijampolės seniūnija
- Žaliakalnio seniūnija
Miestų partnerystė
Kauno miestas turi daugiau kaip 20 miestų partnerių. 2009 m. pavasarį prie Kauno miesto savivaldybės pagrindinio pastato įrengtas stendas, kuriame pavaizduoti su Kaunu partnerystės ryšius užmezgusių miestų pavadinimai ir herbai.[9][10]
Balstogė, Lenkija
Breša, Italija
Brno, Čekija
Charkovas, Ukraina- Emilija-Romanija, Italija
- Ferara, Italija
Grenoblis, Prancūzija
Hordalando apskritis, Norvegija- Kava de Tirenis, Italija
- Lacijus, Italija
Lavrijas, Graikija
Lincas, Austrija
Linšiopingas, Švedija
Lipės apskritis, Vokietija
Los Andželas, JAV- Luckas, Ukraina
Odensė, Danija- Rendė, Italija
San Martinas, Argentina
Siamenas, Kinija- Ščecinas, Lenkija
Tamperė, Suomija
Tartu, Estija- Vekšė, Švedija
- Vestfoldo apskritis, Norvegija
- Vroclavas, Lenkija
Švietimas ir ugdymas
Šaltiniai
Nuorodos
- Savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2012-12-18 iš Wayback Machine projekto.
- Moderniosios savivaldos formavimasis Kaune. 1918–1919 metai Archyvuota kopija 2017-08-23 iš Wayback Machine projekto.