Petro Vileišio tiltas
| Petro Vileišio tiltas | |
|---|---|
 | |
  Petro Vileišio tiltas | |
| Vieta | Kaunas |
| Kerta | Nerį |
| Ilgis | 287,55 m |
| Plotis | apie 14 m |
| Pastatytas | 1929 m. 1960 m. (atstatytas) |
| Konstrukcija | sijinis tiltas |
Petro Vileišio (Vilijampolės) tiltas – tiltas per Nerį Kaune, jungiantis Senamiestį ir Vilijampolę.
Tilto ilgis – 291 m, plotis – 14 m. Turi 2×2 eismo juostas. Yra nutiestas troleibusų kontaktinis tinklas. Šis tiltas paskutinis Neryje, pasroviui.
Istorija
Nuolatinių tiltų per Nerį ties Kaunu nebuvo iki 1914 m. Buvo naudojami keltai arba laikini plaukiojantys tiltai. Kauno tvirtovės kariuomenė statydavo sezoninį pontoninį tiltą. Kasmetinis tilto į Slabadą (Vilijampolę) statymas, priežiūra, sumirkusių rastų keitimas nuslūgus potvynio bangai miesto iždui kainavo apie 15 tūkst. rub. Tačiau tvirtovės komendantas laikėsi nuostatos, kad pastovus tiltas per upę grėstų miesto saugumui, nes palengvintų priešui kelią link karinių objektų. 1915 m. rugpjūčio 16 d. kaizerinė kariuomenė priartėjo prie Kauno. Atsitraukdami rusai, be kitų tiltų, išardė ir plaukiojantį tiltą prie Vilijampolės. Vokiečiai čia greitai atstatė medinį tiltą, pavadinę jį Haltzoebrucke. Tačiau netvirtas statinys neatlaikė Neries ledonešio 1926 m. pavasarį. Gyventojai buvo priversti keltis garlaiviu. Artimiausio nunešto tilto Eiguliuose vietoje veikė keltas.
Statyba
Vilijampolės tilto parengiamieji darbai pradėti 1927 m. lapkričio mėn. 1928 m. birželio 21 d. tuo pačiu metu pašventinta Vilijampolės ir Aleksoto tiltų statybos darbų pradžia. 1929 m. spalio 30 d. statyba baigta. Tiltą stačiusi Danijos firma „Højgaard & Schultz a/s“ darbus baigė anksčiau numatyto laiko. Prezidento Antano Smetonos pasiūlymu Vilijampolės tiltas pavadintas inžinieriaus Petro Vileišio vardu.
Tiltą sudarė penkios arkinės santvaros, pagrindinės dalys atgabentos iš Danijos. Tilto ilgis 267,25 m, plotis – 12,70 m. Važiuojamoji dalis išklota keturkampiais granito akmenimis, šaligatviai – asfalto sluoksniu. Statyba kainavo 3 355 000 litų.
1941 m. artėjant vokiečių kariuomenei, Raudonosios armijos daliniai tiltą užminavo ir ketino susprogdinti. Prie tilto stovėjo 40 sovietų karių ir 3 šarvuočiai bei laukė tinkamo laiko susprogdinimui. Tiltas patraukė ir birželio sukilimo dalyvių dėmesį, nes manyta, kad per jį į miestą įžengs vokiečių kariuomenė.[1] Nuo susprogdinimo tiltą išgelbėjo Birželio sukilimo dalyvis Juozas Savulionis. Jis užbėgo ant tilto, nukirpo elektros laidus, bet žuvo nuo rusų kulkosvaidžių ugnies.[2] 1944 m. liepos mėn. pabaigoje vokiečiai susprogdino visus pagrindinius Kauno tiltus, taip pat ir P. Vileišio tiltą.
Rekonstrukcijos
Po karo vokiečių belaisviai ant tų pačių atramų pastatė laikiną arkinį medinį tiltą. 1960 m. medinis tiltas buvo nutrauktas į šoną ant laikinų atramų. Ant senųjų atramų užtrauktas metalinis tiltas, surinktas kairiajame Neries krante.[3]
2008 m. kovo 8 d. Vilijampolės tiltas uždarytas remonto darbams. Pagal sutartį tilto remonto darbai turėjo būti atlikti iki 2009 m. kovo 9 d., tačiau darbai baigti anksčiau. Tilto kapitalinį remontą atliko AB „Kauno tiltai“, techninį projektą – AB „Miestprojektas“ ir valstybės įmonė „Transporto ir kelių tyrimo institutas“.
Remonto metu buvo suremontuotos ir perdažytos metalinės tilto konstrukcijos, kurių bendras plotas daugiau kaip 12 tūkst. m², įrengta 534 m metalinių turėklų, paklota nauja danga, sutvarkyti prietilčiai ir konusai. Taip pat buvo rekonstruoti ryšių bei troleibusų kontaktiniai tinklai, pastatytos naujos tilto apšvietimo atramos. Po remonto pasikeitė tilto svoris – sunkūs ketaus turėklai, svėrę apie 60 t, buvo pakeisti lengvesniais, apie 23 t sveriančiais turėklais. Remonto darbai baigti 2008 m. gruodžio 13 d. Tilto rekonstrukcija kainavo apie 17 mln. litų.
2008 m. gruodžio 5 d. Miesto tarybos sprendimu tiltui grąžintas P. Vileišio vardas. Abiejuose tilto galuose įmontuotos atminimo lentos.[4]
Šaltiniai
Nuorodos
| Artimiausi tiltai per Nerį | ||
|---|---|---|
| prieš srovę: | Petro Vileišio tiltas | pasroviui: |
| Varnių tiltas | nėra | |