Šis straipsnis apie Popiežių Pijų IV. Apie kitus popiežius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiežius Pijus. Apie asmenis, turinčius vardą Pijus skaitykite straipsnyje Pijus.
Kilęs iš mažai žinomos Milano miestiečių šeimos. Studijavo filosofiją, mediciną ir teisę Pavijoje ir Bolonijoje. Nuo 1526 m. dirbo Popiežiaus valstybėje. 1542–1543 m. apaštalinis komisaras. 1545 m. paskirtas Raguzos arkivyskupu. Nuo 1546 m. tapo Popiežiaus kariuomenės generaliniu komisaru. 1549 m. paskirtas kardinolu. Po 1559 m. išrinkimo popiežiumi, nepritarė ankstesniojo popiežiaus Pauliaus IV pradėtoms reformoms. Pripažino Ferdinandą IŠventosios Romos imperijos imperatoriumi. Žymiausias tuo, kad baigė Tridento susirinkimą ir patvirtino jo nutarimus, tarp kurių buvo patvirtintas naujas katekizmas, paskelbė Tridento susirinkimo tikėjimo išpažinimą, peržiūrėjo Draudžiamųjų knygų sąrašą. Apribojo inkvizicijos veiklą. Pontifikato laikotarpiu rėmė menus ir mokslą. Romoje įsteigė popiežiškąją spaustuvę knygoms visomis kalbomis leisti. 1565 m. buvo atskleistas ir nuslopintas pasikėsinimas į Pijų IV. Savajame herbe panaudojo tolimų giminaičių – garsiosios Mediči giminės ženklus. Skyrė daug lėšų statyboms Romoje.[1] Kaltintas nepotizmu. Palaidotas Šv. Petro bazilikoje, vėliau perlaidotas Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje Romoje.
Vikiteka