Pilaitė
Kitos reikšmės – Pilaitė (reikšmės).
| Pilaitė | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1996 m. | ||
  Pilaitė | ||
| 54°42′22″š. pl. 25°11′02″r. ilg. / 54.706°š. pl. 25.184°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis | |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė | |
| Seniūnija | Pilaitės seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Судерва, rus. Виршиловъ, rus. Замечекъ[2][3], lenk. Zameczek, Suderwa Wirszyłłów[4] | |
Pilaitė – Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante (taip pat teka jos intakas Sudervėlė).[5] Pilaitės seniūnijos centras. Išlikę dvaro sodyba, kumetynas, oficina, vandens malūnas, du piliakalniai (Pilaitės piliakalnis ir Gudelių piliakalnis).
Skiriamos dvi Pilaitės dalys: Senoji Pilaitė, esanti rytuose, prie Sudervėlės upelio ir jos tvenkinių, kur ir stovi dvaras bei piliakalnis; ir Naujoji Pilaitė (pradėta statyti apie 1989 m.)[6], užimanti didžiąją dalį rajono, smarkiai besiplečianti; jai būdingi XX a. pab. pastatyti ir dabar tebestatomi daugiabučiai, yra keletas prekybos centrų, katalikų koplyčia (Vilniaus Šv. Juozapo koplyčia), statoma Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia, „Tikėjimo žodžio“ bažnyčia, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija, Vilniaus Pilaitės gimnazija.
Iš pietų, pietvakarių Pilaitę supa miškas, netoliese telkšo Gelūžės, Salotės, Baltiešos ežerai.
Pilaitę aptarnauja 4G, 30, 54, 75, 117 ir 118 maršrutų autobusai, taip pat per Pilaitę eina 63 maršruto trasa bei dalis 32 maršruto.
Etimologija
Rajoną pavadinti Pilaite nuspręsta ne iš karto. Buvo siūlomi įvairūs vietovardžio variantai, pavyzdžiui Sudervėlė. Kalbininkui Jonui Jurkštui ir parkotyrininkui Kęstučiui Labanauskui pavyko įtikinti, kad šis pavadinimas yra autentiškas. Pilaitė – istorinis vietovardis, kilęs iš bendrinio žodžio „pilis“. Netoli Pilaitės XIX a. buvo dvi gyvenvietės: Papilėnai ir Papilaičiai. Pasak Jono Jurkšto, jie žymi vietas, esančias prie pilies (pilaitės), ir patvirtina, kad čia yra buvęs vietovardis Pilaitė ir tikrai yra stovėjusi pilis. Todėl lenk. Zameczek yra vertinys iš žodžio pilaitė, o ne atvirkščiai, kaip manė kai kurie tyrinėtojai.
Istorija
Spėjama, kad per kryžiuočių reidus į Vilnių minima Vyzenvaldės (Wissenwalde) tvirtovė gali būti tapatinama su Pilaite.[4]
XVI a. Pilaitėje buvo didikų Viršilų dvaras, veikė vandens malūnas, kalvė, lentpjūvė. 1827 m. dvarą įsigijo Vilniaus universitetas ir siekė ten steigti žemės ūkio institutą. Nepavykus to padaryti, patalpas naudojo kaip mokymo bazę. Uždarius universitetą, 1832 m. dvaras parduotas Mykolui Fričinskiui. Šis 1846 m. įsteigė drobės ir siūlų balinimo fabriką, kuris 1852 m. sudegė.
XIX a. pab. Pilaitės (Zamčeko) dvaras pateko į Riešės valsčių, buvo apylinkės centras.[4]
Pilaitė XX a. buvo kaimas Vilniaus rajone, tarybiniu laikotarpiu priklausė Buivydiškių apylinkei.[7] 1996 m. prijungta prie Vilniaus, ėmė labai sparčiai plėstis.
Gyventojai
 | |||||||||
| 1880 m. | 1905 m.[8] | 1931 m.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1986 m. | 1989 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 57 | 51 | 100 | 121 | 102 | 116 | 134 | 120 | ||
| |||||||||
Galerija
Tikėjimo žodžio bažnyčia
Naujoji Pilaitė. Bitėnų g.
Šaltiniai
Nuorodos
- Pilaitė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 846 psl.
- Pilaitė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 173 psl.
- Pilaitė Brockhaus’o enciklopedijoje
- Z. Tiukšienė, N. Sisaitė. Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai.