Rodas

Rodo sala yra arčiau Mažosios Azijos nei Graikijos žemyninės dalies.

Sala yra strėlės antgalio formos, 77 km ilgio ir 37 km pločio. Salos plotas – 1401 km², o pakrantės ilgis – 253 km. Rodo miestas yra įsikūręs salos šiaurėje. Paradisi mieste (maždaug 14 km nuo Rodo miesto) yra tarptautinis oro uostas (RHO).^[2]

Saloje yra išsibarstę miesteliai ir kurortai, tarp kurių: Falirakijas, Lindas, Kremasti, Haraki, Pefkos, Archangelos, Afantou, Koskinou, Embona (Atavyras), Paradisi ir Trianta (Jalisas).

Salą charakterizuoja ir aukščiausi kalnai: Atavyras (1210 m), Artamyti (825 m) ir Prophet Ilias (800 m).

Rodo sala yra nutolusi apie 460 km į pietryčius nuo Atėnų, 380 km į vakarus nuo Kipro ir 18 km į pietvakarius nuo Turkijos.^[2]

Klimatas

Rodo klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru
Vid. aukščiausia °C	15	15	17	20	23	27	29	29	27	24	19	16
Vid. temperatūra °C	13	13	14	17	20	24	26	27	25	21	17	14
Vid. žemiausia °C	10	10	11	14	17	21	23	24	22	18	14	12
Krituliai mm	140	130	90	30	10	10	10	10	10	60	110	140
Duomenys: Rodo klimatas [3] 2013-01-29

Flora

Sala yra kalnuota ir retai gyvenama. Ji apaugusi uolinėmis pušimis (Pinus brutia) ir kiparisais (Cupressus sempervirens). Nors pakrantės yra uolingos, saloje yra siaurų žemės juostų, kur auginami citrusiniai vaisiai, vynuogės, daržovės ir kiti pasėliai.

Fauna

Rodo salos danielių populiacija išnyko 2005 m. Petaludes (išvertus iš graikų kalbos – drugelių) slėnyje vasarą gausu baltajuosčių meškučių (Euplagia quadripunctaria).

Žemės drebėjimai

226 m. pr. m. e. įvyko žemės drebėjimas, kuris sunaikino Rodo kolosą. 1481 m. žemės drebėjimas sugriovė didžiąją Rodo miesto dalį. Dar vienas žemės drebėjimas įvyko 1926 m. O 2008 m. įvyko žemės drebėjimas, kuris nesmarkiai apgadino keletą senų pastatų.

Antika

Pagrindinis straipsnis – Rodas (miestas).

Saloje buvo apsigyventa neolito amžiuje, tačiau mažai žinoma apie šią kultūrą. XVI a. pr. m. e. į Rodą atsikėlė miniečiai. Vėlesnioji graikų mitologija Rodo salos gyventojus vadina telchinais. Sala buvo siejama su Danajumi ir kartais vadinama Telchinis. XV a. pr. m. e. salą užėmė mikėniečiai. Pasibaigus bronzos amžiui, pirmiausia buvo atnaujinti ryšiai su Kipru. Salos apgyvendinimas prasidėjo VIII a. pr. m. e., atėjus dorėnams, kurie pastatė tris svarbius miestus: Lindą, Jalisą ir Kamirą. Šie trys miestai kartu su Kosu, Knidu ir Halikarnasu (žemyninėje Graikijos dalyje) sudarė vadinamąjį dorėnų heksapolį (taip graikiškai vadinami šeši miestai).

Prieš atsirandant archeologijai, buvo pasakojamas mitas. Pindaro odėje sakoma, kad sala atsirado iš saulės dievo Helijo ir nimfos Rodės sąjungos, o miestai pavadinti jų trijų sūnų vardais. Rhoda yra rožinės spalvos kinrožė (Hibiscus), kuri auga saloje. Diodoras Sikulas pridėjo, kad Aktis, vienas iš Helijo ir Rodės sūnų, nukeliavo į Egiptą. Ten jis pastatė Heliopolį ir išmokė egiptiečius astrologijos mokslo.

Persai užgrobė salą, tačiau 478 m. pr. m. e. pralaimėjo Atėnų pajėgoms. Tuomet miestai prisijungė prie Delo sąjungos. 431–404 m. pr. m. e. Peloponeso karo metu, Rodas iš esmės liko neutralus, nors ir liko Delo sąjungoje.

408 m. pr. m. e. Rodo salos miestai nusprendė susivienyti. Šiaurinėje salos dalyje jie pastatė sostinę – Rodo miestą, kurį suplanavo Atėnų architektas Hipodamas. Peloponeso karas taip susilpnino visą Graikijos kultūrą, tad ji buvo lengvai užkariaujama. 357 m. pr. m. e. salą užkariavo karalius Mauzolas iš Karijos, 340 m. pr. m. e. – persai, o 332 m. pr. m. e., salos gyventojų džiaugsmui, Rodas tapo besiplečiančios Aleksandro Makedoniečio imperijos dalis.

Po Aleksandro mirties, jo generolai varžėsi dėl imperijos valdymo. Ptomelėjas, Seleukas ir Antigonas pasidalino imperiją. Rodas sudarė stiprius prekybinius ir kultūrinius ryšius su Ptolemėjų dinastija Aleksandrijoje, ši sąjunga kontroliavo Egėjos jūros prekybą III a. pr. m. e.

Rodo miestas tapo laivybos, prekybos ir kultūros centras, jo monetos cirkuliavo visoje Viduržemio jūroje. Miesto garsios filosofijos, mokslo, literatūros ir retorikos mokyklos dalinosi mokytojais su Aleksandrija. Skulptorių mokykla išvystė prabangų ir dramatišką stilių, apibūdinamą kaip „helenistinį baroką“.

305 m. pr. m. e. Antigono sūnus Demetrijus apsupo Rodą, siekdamas nutraukti jo sąjungą su Egiptu. Demetrijus sukūrė didžiulius apgulties įrenginius (tarp jų – 55 m taraną ir 163 tonų apgulties bokštą, pavadintą Helepoliu. Tačiau jau po metų nusileido ir pasirašė taikos sutartį, palikdamas daug karinės įrangos. Rodo gyventojai šią įrangą pardavė ir už gautus pinigus pastatė skulptūrą savo saulės dievui Helijui, kuri vadinama Rodo kolosu.

Strateginiai Rodo tikslai III a. pr. m. e. buvo išsaugoti savo nepriklausomybę ir prekybą. Jiems tai pavyko, o tai yra įspūdingas pasiekimas iš esmės demokratinei valstybei.

164 m. Rodas tapo Romos sąjungininkas. Paaukojęs savo nepriklausomybę, Rodas tapo kultūros ir mokymo centras Romos kilmingiesiems. Sala ypač garsėjo savo retorikos mokytojais, tokiais kaip Hermagoras ir nežinomas Rhetorica ad Herennium autorius. Iš pradžių Rodas turėjo nemažai privilegijų, tačiau vėliau jas prarado dėl Romos politikų machinacijų. Galų gale Kasijus užėmė salą ir apiplėšė miestą. Rodas buvo mėgstama politinių tremtinių vieta.

I a. į Rodo salą buvo ištremtas Romos imperatorius Tiberijus. Apaštalas Paulius atnešė krikščionybę. Rodas savo zenitą pasiekė III a.

Viduramžiai

395 m. Rodui prasidėjo ilgasis Bizantijos periodas.

654 m. Rodas buvo okupuotas Muavijos I musulmonų Omejadų pajėgų. Musulmonai pagrobė Rodo koloso griuvėsius. Arabai okupavo salą 674 m., puldami Konstantinopolį. Kai jų laivynas buvo sunaikintas audrų ir graikiška ugnimi, sala buvo evakuota. 715 m. Bizantijos laivynas sukėlė maištą Rodo saloje, dėl to Teodosijus III tapo Bizantijos imperatoriumi.

VIII–XII a. Rodas priklausė Bizantijos imperijai ir buvo laivų statybos ir prekybos centras. Maždaug 1090 m. salą okupavo tiurkai seldžiukai. Pirmojo kryžiaus žygio metu sala grąžinti Bizantijos imperatoriui Aleksijui I Komninui.

1248–1250 m. Rodą okupavo Genujos respublika.

1309 m. salą užėmė karinis hospitaljerų ordinas, persivadinę „Rodo riteriais“. Miestas buvo atstatytas ir tapo europietišku viduramžišku modeliu. Šiuo laikotarpiu buvo pastatyta daug žinomų monumentų, tarp jų – Didžiojo magistro rūmai.

Stiprios miesto sienos atlaikė Egipto sultono (1444 m.) ir Mehmedo II (1480 m.) užpuolimus. Tačiau 1522 m. gruodį Rodas pralaimėjo didžiulei Suleimano Didžiojo kariuomenei. Rodo riteriai išsikėlė į Maltą. Sala priklausė Osmanų imperijai beveik keturis šimtmečius.

Naujieji laikai

Italija užėmė Rodą 1912 m. Italijos-Turkijos karo metu. Lozanos tarptautinėje konferencijoje sala kartu su visu Dodekanesu oficialiai atiteko Italijai.

1943 m. Vokietija okupavo Rodo salą. 1944 m. liepos 19 d. Gestapas apsupo beveik 2000 žydų gyventojų ir norėjo juos išsiųsti į eksterminacijos stovyklas. Maždaug 160 iš 600 Graikijos žydų išgyveno. Be to, apie 200 asmenų, turėjusių Turkijos pilietybę arba buvusių Turkijos pilietybę turinčių asmenų šeimų nariai, taip pat išgyveno.

1947 m. Rodas ir kitos Dodekaneso salos prijungtos prie Graikijos.

Antikos laikais Rodas buvo vieno iš septynių pasaulio stebuklų – Rodo koloso – namai. Ši milžiniška bronzinė skulptūra stovėjo uoste. Jos statybos baigėsi 280 m. pr. m. e., tačiau žemės drebėjimas, įvykęs 224 m. pr. m. e. sunaikino skulptūrą. Šiandien nėra jokių skulptūros pėdsakų.

Saloje yra nemažai kitų istorinių vietų.

Vyraujanti religija yra Graikijos stačiatikių. Saloje yra reikšminga katalikų mažuma, daugelis jų – italų, kurie liko po Italijos okupacijos, palikuonys. Rodo saloje taip pat yra musulmonų mažuma, kuri liko po Osmanų imperijos okupacijos.

Žydų bendruomenė Rode gyvena nuo I a. 1480 m. žydai gynė miesto sienas nuo turkų. Kahal Shalom, pastatyta 1557 m., yra seniausia sinagoga Graikijoje ir vis dar stovi žydų kvartale, Rodo senamiestyje. 1920 m. žydų bendruomenė sudarė trečdalį visos miesto populiacijos. Kahal Shalom buvo renovuota, tačiau tik keletas žydų Rode gyvena ištisus metus, tad sinagoga nėra atidaryta visą laiką.

Dabartinę savivaldą Rodas suformavo 2011 m., kai buvo sujungta 10 ankstesnių savivaldybių, kurios dabar yra administraciniai vienetai:

• Afantou
• Archangelos
• Atavyras
• Jalisas
• Kalitėja
• Kamiras
• Lindas
• Petaloudes
• Rodas
• Pietų Rodas

Savivalda aprėpia Rodo salą ir keletą negyvenamų salelių. Rodo miestas buvo Dodekaneso prefektūros sostinė, tai labiausiai apgyvendinta sala Pietų Egėjo regione.

Miestai ir miesteliai

Rodo saloje yra 44 miestai ir miesteliai^[4]:

Ekonomika yra orientuota į turistus, o labiausiai išplėtotas sektorius yra paslaugų. Mažos įmonės apdoroja žaliavą vietinei prekybai, taip pat gaminamos žemės ūkio prekės, užsiimama gyvulininkyste, žvejyba ir vynų gamyba.

Sportas

• Futbolas: Rodo miesto komandos AS Rodos ir Diagoras F.C. profesionaliai varžosi šalies lygyje. Vietinėse futbolo lygose, organizuojamos prefektūros lygyje, yra trys divizionai su daugiau nei 50 komandų. Daugelis stadionų yra padengti žole.
• Krepšinis: Colossus BC remia profesionalų krepšinį ir prisijungė prie Graikijos A1 lygos. Vietinėje lygoje yra du divizionai, kuriuose varžosi 14 komandų. Rodo mieste yra dvi uždaros aikštelės bei po vieną Jalise ir Kremasti.
• Tinklinis: yra tik vietinės komandos.
• Vandensvydis: daugiausiai mėgėjai. Saloje nėra nei vieno uždaro baseino.
• Regbis: pradėtas žaisti 2007 m. Komandos varžosi šalies lygyje.
• Tenisas: saloje tenisas turi ilgą istoriją.
• Buriavimas: labai išvystytas, varžomasi tarptautiniame lygyje.
• Dviračių sportas: ilgą laiką vienintelis dviračių trekas buvo Rodo saloje, ten buvo ruošiami sportininkai Olimpinėms žaidynėms.

Garsūs žmonės

• Agesandras (I a. pr. m. e.) – skulptorius
• Charas iš Lindo (III a. pr. m. e.) – skulptorius
• Kleobulas iš Lindo (VI a. pr. m. e.) – filosofas ir vienas iš septynių senovės Graikijos išminčių
• Diagoras iš Rodo (V a. pr. m. e.) – boksininkas, daugkartinis Olimpinių žaidynių nugalėtojas
• Dinokratas (IV a. pr. m. e.) – architektas ir Aleksandro Didžiojo technikos patarėjas
• Leonidas (II a. pr. m. e.) – atletas
• Memnonas (380-333 m. pr. m. e.) – samdinių kariuomenės vadas
• Timokreonas (V a. pr. m. e.) – poetas

• Salos svetainė
• Salos istorija Archyvuota kopija 2008-07-23 iš Wayback Machine projekto.