Salos
Kitos reikšmės – Salos (reikšmės).
| Salos | ||
|---|---|---|
  Salos | ||
| 55°48′54″š. pl. 25°22′12″r. ilg. / 55.815°š. pl. 25.370°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis | |
| Savivaldybė |  Rokiškio rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Kamajų seniūnija | |
| Gyventojų | 128 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Soły, rus. Солы | |
Salos – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, 8 km į vakarus nuo Kamajų. Seniūnaitijos centras. Stovi Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1888 m.), Salų dvaras (žinomas nuo XVI a., priklausęs Nesvyžiaus šakos Radviloms) ir parkas (vienas seniausių Lietuvoje), žymiosios 4 Salų tuopos. Veikia biblioteka, paštas (LT-42028), kultūros namai.
Miestelis yra unikalioje vietoje – 73 ha ploto saloje Dviragio ežere, ir su aplinka susisiekia dviem tiltais (praeina kelias 3606 Petrošiškis–Salos–Gučiūnai ). Priešais, ežero pakrantėse įsikūręs Salų kaimas.
.jpg)
.jpg)
Etimologija
Miestelis gavo savo pavadinimą pagal tai, kad visas yra išsidėstęs saloje.[2] Kodėl vietovardis įgijo daugiskaitinę formą, nėra aišku. Ežero vandeniui nuslūgus, sala beveik tampa pusiasaliu.
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose vietovė minima nuo 1450 m. Čia gyveno didikų giminės Kęsgailos, Radvilos, Salose XVI a. 2-ojoje pusėje rezidavo kardinolas J. Radvila. 1585 m. Salos vadinamos miesteliu. XVIII–XIX a. valdė Morikoniai (jie pastatė dabartinius dvaro rūmus), kuriems įklimpus į skolas 1855 m. Salos atiteko Tyzenhauzams, 1880 miestelį paveldėjo Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė.
Iki 1775 m. Salų dvare pastatyta katalikų koplyčia, 1781 m. – pirmoji Salų bažnyčia. XIX a. 1-ojoje pusėje dvare veikė Salų muzikos mokyka. XIX a. pabaigoje Salos – dvarvietė Vilkmergės apskrities Andrioniškio valsčiuje, Svėdasų parapijoje.[3]
1911 m. įsteigtas Salų žemės ūkio būrelis, 1913 m. – pieninė. Prieš I pasaulinį karą įkurta Blaivybės draugija. 1920–1950 m. Salose veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1923 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje valdinė mergaičių namų ūkio mokykla.
Per 1941 m. birželio 14 d. trėmimą iš Salų apylinkės ištremta 19 žmonių, laikotarpyje nuo 1944 iki 1953 – daugiau kaip 15 šeimų. 1941 m. liepos 1 d. nacių Vokietijos valdžios įsaku nužudyti Salų komunistai, komjaunuoliai ir žydai. 1945 m. Gučiūnų kaime prie Salų įvyko Lietuvos partizanų ir sovietų kariuomenės bei stribų mūšis.
1951 m. įkurta biblioteka. LTSR laikmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Žemės ūkio mokykla pertvarkyta į žemės ūkio technikumą (1950–1969 m.), vėliau – į tarybinio ūkio technikumą (1969–1979 m.).
Nuo 2004 m. Salų dvare rengiamos Vilniaus universiteto vasaros stovyklos, konferencijos, kultūros renginiai.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Andrioniškio valsčius | Vilkmergės apskritis |
| –1950 m. | Kamajų valsčius | Rokiškio apskritis |
| 1950–1986 m. | Salų apylinkės centras | Rokiškio rajonas |
| 1986–1995 m. | Kamajų apylinkė | |
| 1995– | Kamajų seniūnija | Rokiškio rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | |||||||
| 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1982 m.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 36 | 167 (dvare) | 420 | 420 | 400 | 380 | ||
| 1986 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | ||
| 352 | 307 | 228 | 152 | 128 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
- Kazys Giedrys (1891–1926), revoliucionierius, vienas iš keturių komunarų.
- Rimantas Morkvėnas (1949–2022), mokslininkas, diplomatas.
Galerija
Salos ir Dviragio ežeras
Tiltas į Salas
Salų reginys
Autobusų stotelė šalia bažnyčios
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Šaltiniai
- Salos. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 179 psl.
Nuorodos
- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2008-02-15 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 | PANEMUNĖLIO GS – 14 km | | |||||||||
| KAMAJAI – 9 km | ||||||||||
