Saraikių kalba
| Saraikių kalba سرائیکی | |
| Kalbama | Pakistanas |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | ~26 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | ? |
| Kilmė | indoeuropiečių indoiranėnų |
| Rašto sistemos | arabų raštas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | skr |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
 Vikipedija Saraikių kalba | |
Saraikių kalba arba seraikių kalba (سرائیکی = Sarā'īkī) – indoeuropiečių kalbų šeimos, indoarijų šakos kalba, vartojama saraikių, gyvenančių daugiausia Pakistano Pandžabo provincijos pietvakariuose, taip pat aplinkinėse Sindho, Chaiber Pachtunchvos ir Beludžistano teritorijose bei Indijoje. Kalbančiųjų – 26 milijonai (2017 m.).[1] Kartais su pandžabų kalba, hindko ir kitomis kalbomis priskiriama lahndų makrokalbai,[2] dažnai laikoma pandžabų kalbos tarme.[3] Naudoja adaptuotą arabišką raštą.
Saraikių kalba savo leksika ir morfologija labai artima literatūrinei pandžabų kalbai, bet nuo jos ryškiai skiriasi fonologiškai.[4][5] Standartizuota bendrinė saraikių kalba vietinių tarmių pagrindu susiformavo XX a. antroje pusėje.
Išskiriamos šios saraikių tarmės:[6]
- vidurio saraikių, įtraukiant multanių šnektą – apima Dera Ghazi Chano, Muzafargarho, Lejaho, Multano ir Bahavalpuro apylinkes.
- pietų saraikių – apima Radžanpuro ir Rahimjar Chano apylinkes.
- Sindho saraikių – Sindho provincijoje.
- šiaurės saraikių arba thalių – apima Dera Ismail Chano apylinkes ir Thalio krašto šiaurę (apie Mianvalį ir Bhakarą).
- rytų saraikių – tarmė, pereinanti į pandžabų kalbą, apima Baro regioną (Džhango ir Šahpuro šnektos).
Saraikių kalba transliuojamos radijo ir televizijos laidos, išleisti žodynai, gramatikos.