Arabų raštas

Poziciniai raidžių variantai

Arabų raštas priebalsinis – tai reiškia, jog kasdieniniame rašte trumpieji balsiai nežymimi. Rašoma iš dešinės į kairę, iš viršaus į apačią. Abėcėlę sudaro 28 pagrindinės raidės. Dauguma raidžių turi 4 pozicinius variantus: atskirtą, pradinį, vidurinį ir baigiamąjį.

• Pradinis raidės variantas naudojamas žodžio pradžioje arba po raidės, kuri neturi vidurinio varianto (net ir žodžio viduryje).
• Vidurinis raidės variantas rašomas tik tuomet, kai raidė seka po kitos, turinčios visus variantus, ir yra žodžio viduryje.
• Kai raidė neturi vidurinio varianto, naudojamas baigiamasis (tuomet tolesnė raidė bus pradinė). Jis visuomet naudojamas žodžio pabaigoje.
• Atskirta raidė tašoma tuomet, kai joks jungimas neįmanomas (žodis iš vienos raidės, raidė stovi žodžio gale po kitos, neturinčios vidurinio ar pradinio varianto ir pan.)

Balsių žymėjimas

Nors arabų raštas priebalsinis, ilgieji balsiai rašte visgi žymimi. Balsių arabų kalboje tik 6 (neįskaitant gausių alofonų): [a], [i], [u], [ā], [ī], [ū]. Šiam tikslui naudojamos pusbalsius [w] ir [j] žyminčios raidės (ي, و) bei jokiam specialiam garsui nepriskirta raidė alif. و pailgina [u], ي pailgina [i], o alifas – [a].

Diakritikai

Trumpieji balsiai arabų kalboje gali būti žymimi diakritikais. Šie ženklai taip pat naudojami išreikšti kai kurioms kitoms žodžių fonetinėms savybėms: priebalsių ilgumui (t. y. sudvigubėjimui), hamzei (reiškiniui, panašiam į žemaičių, danų ar latvių laužtinę priegaidę ar vokiečių knachlautą), gramatinėms formoms ir pan. Šie ženklai fakultatyvūs – jie vartojami daugmaž taip pat kaip ir lietuvių kalbos kirčio ženklai (žodynuose, vadovėliuose ir pan. Taip pat šventuosiuose raštuose (Korane)). Vadinasi, norint taisyklingai perskaityti arabų kalbos žodžius vien abėcėlės išmanyti nepakanka – reikia turėti supratimą apie arabų kalbos morfologinę bei sintaksinę sandarą.

Arabų kalboje vartojami šie diakritikai balsiams pažymėti:

Kiti diakritikai: