Semiatyčių apskritis
Semiatičės apskritis (lenk. Powiat siemiatycki) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras Semiatičės miestas. Apskritis ribojasi su Palenkės Bialos, Bielsko, Hainuvkos, Losicės, Sedlcų, Palenkės Sokoluvo, Mazovijos Vysokio apskritimis ir Gudija. Apskrityje yra 9 valsčiai.
| Semiatyčių apskritis lenk. Powiat siemiatycki | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija | ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija | ||||||
| Administracinis centras | Semiatičė | ||||||
| Gyventojų | 49 006 | ||||||
| Plotas | 1 459,58 km² | ||||||
| Tankumas | 34 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | BSI | ||||||
| Tinklalapis | www.siemiatycze.pl/ | ||||||
Apskrities valsčiai
Apskrityje yra 9 valsčiai:
| Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) | Gyventojai (2006) | Centras |
| Semiatičė | miesto | 36,3 | 15 169 | |
| Drohičino valsčius | miesto-kaimo | 208,0 | 6 815 | Drohičinas |
| Dziadkovicės valsčius | kaimo | 115,7 | 3 085 | Dziadkovicė |
| Grodzisko valsčius | kaimo | 203,2 | 4 596 | Grodziskas |
| Mielniko valsčius | kaimo | 196,2 | 2 696 | Mielnikas |
| Mileičicės valsčius | kaimo | 151,8 | 2 209 | Mileičicė |
| Nužeco Stacjos valsčius | kaimo | 215,0 | 4 460 | Nužec Stacja |
| Perlejevo valsčius | kaimo | 106,3 | 3 149 | Perlejevas |
| Semiatičės valsčius | kaimo | 227,1 | 6 451 | Semiatičė * |
| * nepriklauso valsčiui | ||||
Istorija
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Apskrities rytuose esančių Mileičicės, Nužeco Stacjos ir Mielniko valsčių rytinės dalys ir toliau priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei iki 1795 metų.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 2005 m. spalio 28 d. pradėtas naudoti Semiatičės apskrities herbas.
Gyventojai
Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrai | 49 006 | 100% | 24 811 | 50,6% | 29 195 | 49,4% |
| Miestai | 17 309 | 100% | 8 985 | 51,9% | 8 324 | 48,1% |
| Kaimai | 31 697 | 100% | 15 826 | 49,9% | 15 871 | 50,1% |