Turbina

Turbina – vandens, garo arba dujų srovės sukamasis variklis, verčiantis kinetinę energiją mechaniniu darbu.^[1] Turbinos pagamintas mechaninis darbas gali būti panaudotas elektrai gaminti, turbiną integravus į elektros generatorių.^[2] Turbiną sudaro bent viena besisukanti dalis, vadinama rotoriumi, kuri yra velenas arba būgnas su primontuotomis mentėmis. Ankstyvųjų turbinų pavyzdžiai – vėjo malūnai ir vandens ratai.

Žodis kilęs iš prancūzų k. turbine, suformuoto iš lotynų k. turbo, o šis – iš senovės graikų k. τύρβη (tyrbē), reiškiančių sūkurį. Termino autorystė priskiriama prancūzų inžinieriui Klodui Burdenui, pavartojusį žodį savo trumpame straipsnyje Des turbines hydrauliques ou machines rotatoires à grande vitess (Hidraulinės turbinos, arba greitai besisukančios mašinos), kurį išsiuntė Karališkajai mokslų akademijai Paryžiuje.^[3] Benua Furnėronas, Klodo Burdeno buvęs mokinys, sukonstravo pirmąją praktiškai pritaikomą vandens turbiną.

Turbinų tipai pagal paskirtį gali būti skirstomi:

• Garo turbina
• Dujų turbina, plačiai naudojama orlaiviuose
• Viršgarsinė turbina.
• Priešingai besisukanti turbina.
• Turbina, neturinti statoriaus.
• Keramikinė turbina
• Kanalinis ventiliatorius
• Beašmenė turbina

• Vandens turbina
  • Peltono turbina
  • Francio turbina
  • Kaplano turbina, arba modifikuota Francio turbina
  • Turgo turbina, arba modifikuotas Peltono ratas
  • Bankio-Mišelio turbina
  • Sraigtinė turbina, kurios veikimas pagrįstas III a. pr. m. e. Archimedo išrastam sraigtu
• Vėjo turbina
  • Vertikaliosios ašies turbinos
  • Horizontaliosios ašies turbinos, plačiausiai naudojamos vėjo jėgainėse
• Gyvsidabrio garų turbina, naudota iki 1950 m., kol buvo išsiaiškinta apie toksišką gyvsidabrio poveikį žmogui

Lietuvoje pirmoji garo turbina įrengta Vilniaus elektrinėje 1912 metais, o jos galia siekė 960 kW. 1959–1960 metais keturios hidraulinės turbinos, kurių kiekvienos galia po 25,2 MW, buvo įrengtos Kauno hidroelektrinėje.^[1]