VI Kauno fortas
| VI Kauno fortas | |||
|---|---|---|---|
  VI Kauno fortas | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kauno miesto savivaldybė | ||
| Seniūnija | Gričiupio seniūnija | ||
| Plotas | 125 128 m² | ||
| Naudotas | nuo 1889 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 10397 / S658 / IR64 | ||
Šeštasis fortas – Kauno tvirtovės dalis rytinėje miesto dalyje, Gričiupyje, esanti Nemuno dešiniojo slėnio šlaito viršutinėje terasoje. Fortas yra penkiakampės simetrinės struktūros, orientuotas į šiaurės rytus.
1993 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą.[1]
Istorija
Fortas pastatytas 1889 m. Tarpukario metais forte veikė karo kalėjimas. Jame po 1926 m. gruodžio 16-17 d. naktį įvykusio valstybės perversmo, gruodžio 27 d. paryčiais buvo sušaudyti „Keturi komunarai“: Karolis Požela, Juozas Greifenbergeris, Kazys Giedrys ir Rapolas Čarnas.
Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais čia įrengta karo belaisvių vieta: 1941–1943 m. kalinti rusų karo belaisviai, 1943–1944 m. civiliai, 1944–1948 m. vokiečių karo belaisviai.
Antrojo pasaulinio karo metu VI fortas buvo viena didžiausių karo belaisvių naikinimo vietų, 336-oji karo belaisvių stovykla (Stalag 336). Ji veikė nuo 1941 m. rugpjūčio 5 d. Komendantais buvo Karl August Werdelmann, Otto Grennenbach, Karl Sieber. Stovyklą saugojo vokiečių kariai, nuo 1943 m. – ir vlasovininkai. Dauguma belaisvių gyveno forto griovyje po atviru dangumi, kiti buvo įsikūrę neapšviestuose kazematuose. Stovykloje žuvo apie 35 tūkst. karo belaisvių.[2]
Po 1948 m. VI-asis, kaip ir kiti Kauno tvirtovės fortai buvo naudojami kaip sandėliai, VI-ajame forte buvo įrengta sportinė šaudykla. Statybinė veikla įtvirtinimuose buvo mažai reglamentuojama, iki Rusijos kariuomenės dalinių išvedimo buvo išardyti I, II, V, VI fortų kareivinių fasadai, kelios ilgalaikės baterijos, kiti statiniai.[3]
2003 m. fortą mėginta privatizuoti.[4]
2018 m. forte imta įrengti Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos ekspoziciją.[5][6]
