Vendžou
Vendžou (kin. 温州, pinyin: Wēnzhōu), seniau Venčou – prefektūros lygio miestas pietryčių Kinijos Liaudies Respublikoje, Džedziango provincijoje. Gyventojų 3 mln., miesto aglomeracijoje – 9,1 mln. (2010 m. duomenys).
| Vendžou 温州 | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+8) | |
| Valstybė |  Kinija |
| Provincija | Džedziangas |
| Prefektūra | Vendžou |
| Gyventojų | 3 039 439 |
| Plotas | 1 243,4 km² |
| Tankumas | 2 444 žm./km² |
| Tinklalapis | www.wenzhou.gov.cn |
 Vikiteka | Vendžou |
Eina geležinkeliai ir plentai į Hangdžou, Siameną. Veikia tarptautinis oro uostas.
Yra Šengšou budistų šventyklų, Čengsi krikščionių bažnyčia, Didysis teatras.[1]
Istorija
Seniau miestas vadintas Jongdzia, Jungčia arba Jungkia (kin. 永嘉, pinyin: Yǒngjiā) pavadinimu.[2] Vendžou istorija datuojama 2500 m. pr. m. e., kai vietovė garsėjo seladono dirbiniais.
Vendžou ilgą laiką vaidino tradicinio uosto vaidmenį. Per Vendžou prekės pasiekdavo vidines kalnuotas Džedziango provincijos vietoves. Nuo 1877 m. Vendžou atidarytas prekybai su užsienio šalimis.[1] Iš Vendžou uosto kurį laiką eksportuota arbata, bet vietovėje nebuvo sukurta užsieniečių gyvenviečių.[3] Nuo 1937 iki 1942 m., Antrojo Kinijos-Japonijos karo metu, Vendžou svarba išaugo, nes jis buvo vienas iš penkių Kinijos valdžioje likusių uostų. Karui einant į pabaigą jo reikšmė sumenko, bet 1955 m. atkūrus prekybą palei Džedziango krantus, miesto ekonomika ėmė atsigauti.[3]
Geografija ir klimatas
Miestas įsikūręs prie Oudziango žiočių, ant pietinio upės kranto,[3] jį supa kalnai ir Rytų Kinijos jūra.[1] Jūroje apie 355 km atstumu nuo miesto pakrantės išsidėsčiusios 436 lygumų salos. Vendžou kraštovaizdis daugiausia kalnuotas, 76 proc. teritorijos dengia kalnai ir kalvos, pvz., Jandango kalnai, pakrantės kalnų ruožas, besidriekiantys rytinėje prefektūros dalyje.
Vasaros nėra itin karštos, o žiemos itin šaltos. Nuo to ir kilęs miesto pavadinimas Wēnzhōu, reiškiantis 'švelnaus klimato, jauki žemė'.
Ekonomika
Tai prekybos (išvežama arbata, vynas, džiutas, mediena, popierius) ir žvejybos uostas. Vystoma metalo, medienos apdirbimo, odos, tekstilės, porceliano, chemijos, popieriaus, maisto pramonė, laivų statyba, žemės ūkio mašinų gamyba. Taip pat plėtojamas turizmas. Yra Ekonominės ir technologinės plėtros zona (įkurta 1992 m.).[1]