Vengriškoji gynyba

  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Vengriškoji gynyba
a8b8c8d8e8f8g8h8
a7b7c7d7e7f7g7h7
a6b6c6d6e6f6g6h6
a5b5c5d5e5f5g5h5
a4b4c4d4e4f4g4h4
a3b3c3d3e3f3g3h3
a2b2c2d2e2f2g2h2
a1b1c1d1e1f1g1h1
Ėjimai1. e4 e5 2. Žf3 Žc6 3. Rc4 Re7
ECOC50

Vengriškoji gynyba – šachmatų debiutas, kurio ėjimai:

1. e4 e5
2. Žf3 Žc6
3. Rc4 Re7

Vengriškoji gynyba yra ramus gynybinio stiliaus atsakymas į agresyvų 3. Rc4. Šiuo metu vengriškoji gynyba naudojama nedažnai, taigi yra laikoma neįprasta.

Pavadinimas kilo nuo korespondencinių šachmatų mačo tarp Paryžiaus ir Pešto 1842–1845.Šį debiutą žaidė gynybinio stiliaus didmeistriai, tokie kaip Reševskis, Hortas bei buvę pasaulio čempionai Petrosianas ir Smyslovas.

Ėjimu 3…Re7 juodieji išvengia suaštrinimų itališkojoje partijoje (3…Rc5), Evanso gambite (3…Rc5 4. b4) ir dviejų žirgų gynyboje (3…Žf6). Tačiau baltieji įgauna erdvės pranašumą ir laisvą išsivystymą, o juodieji turi pasiruošti gintis suvaržytoje pozicijoje.

Baltųjų geriausias atsakymas yra 4. d4, po kurio 4…ed 5. Žxd4 perveda į škotiškosios partijos variantą, kuriame baltieji turi didelį pranašumą. Silpnesnis yra 5. c3?!, tikintis 5…dc? 6. Vd5!, kai juodieji turi žaisti 6…Žh6 7. Rxh6 0-0. Tačiau 5…Ža5! priverčia baltuosius likti be rikių poros su 6. Vxd4 arba aukoti pėstininką .Kita juodųjų galimybė – uždaryti centrą su 4…d6. Baltieji gali tiesiog sužaisti 5. de de (blogai 5…Žxe5? dėl 6. Žxe5 de 7. Vh5!, ir baltųjų dvigubas smūgis laimi pėstininką) 6. Vxd8+ Rxd8 7. Žc3 Žf6, ir baltieji tikriausiai turės nedidelį pranašumą endšpilyje. Taip pat baltieji gali uždaryti centrą tęsinyje 5. d5 Žb8 ir vėliau žaisti Rd3 ir c4. Neblogas ir ėjimas 5. Žc3, po kurio baltieji įgyja pranašumą centre ir figūrų išsivystyme.