Vidutinieji žiurkėnai
| Mesocricetus |
|---|
 Sirinis žiurkėnas (Mesocricetus auratus) |
| Mokslinė klasifikacija |
Vidutinieji žiurkėnai (Mesocricetus) – žiurkėninių (Cricetidae) šeimos graužikų gentis.
Paplitę pietų ir rytų Europoje, pietvakarių Azijoje. Gentyje yra 4 rūšys:[1]
- Sirinis žiurkėnas (Mesocricetus auratus)
- Branto žiurkėnas (Mesocricetus brandti)
- Dagestaninis žiurkėnas (Mesocricetus raddei)
- Mesocricetus newtoni
Naujausi tyrimai parodė, jog skirtingai nuo beveik visų kitų tirtų sausumos žinduolių, visos šios genties rūšys nemato spalvų.[2]
Paplitimas ir buveinė
Paplitę Pietryčių Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. Dviejų rūšių paplitimo arealas nedidelis. Daugiausia gyvena nederlingose stepėse, bet taip pat sutinkami pievose ir laukuose.
Išvaizda
Visos rūšys žymiai mažesnės už balėsas, kurių gimtinė taip pat Vidurio Europa. Tai stambūs žiurkėnai su trumpomis kojomis ir mažomis pėdomis, palyginti didelėmis ausimis ir maišeliais skruostuose. Turi trumpą uodegą. Kūno ilgis 120–280 mm, uodegos ilgis 13–39 mm. Gyvūnai sveria 80–320 g. Patelės turi 7–11 porų pieno liaukų. Turi 16 dantų.
