Woodrow Wilson

Gimė Virdžinijos valstijoje, Staunton mieste, airių ir škotų kilmės šeimoje. Buvo trečias, keturių vaikų šeimoje. Tėvas buvo vergvaldys ir tuo pačiu vergų gynėjas, žymus presbiterionų bažnyčios veikėjas.

1890 m. Woodrow Wilson tapo Prinstono universiteto profesoriumi. 1910 m. išrinktas Naujojo Džersio gubernatoriumi.

1912 metais kaip demokratų partijos kandidatas išrinktas JAV prezidentu . 1916 m. perrinktas antrajai kadencijai. Pirmoji kadencija pasižymėjo labiau ekonomine vidaus politikos veikla. Antrojoje kadencijoje koncentravosi į Pirmąjį pasaulinį karą. Jo perrinkimą sąlygojo jo politinė neutraliteto kampanija. Savo kadencijos metu jis laikėsi šios politikos, tačiau jai iškilo grėsmė, kai 1917 metais Vokietija pasiūlė Meksikai susivienyti kare prieš JAV. Vilsonas tų pačių metų balandį kreipėsi į Kongresą, kas būtų paskelbtas karas Vokietijai.

1918 m. paskelbė garsiuosius Keturiolika punktų, kuriuose deklaravo tautų apsisprendimo teisę. Vienas iš Versalio taikos iniciatorių bei Tautų sąjungos sumanytojas ir jos projekto autorius. Už veiklą 1919 m. apdovanotas Nobelio taikos premija.

Kadangi kuriant Tautų sąjungą, buvusios Antantės valstybės nepanoro į sąjungą įsileisti Vokietijos kaip karo kaltininkės, V. Vilsonas pasitraukė iš Europos politikos ir JAV Tautų sąjungoje nedalyvavo.

Woodrow Wilson buvo idealistas ir internacionalistas, siekęs kad JAV dalyvautų pasaulinėje politikoje, kad kovotų už demokratiją, progresą ir liberalizmą. Jis yra vienintelis JAV prezidentas, turėjęs akademinį daktaro laipsnį. Mokslininkai laiko Vilsoną vienu iš geresnių JAV prezidentu,^[1] nors jis buvo kritikuojamas dėl rasinės segregacijos ir paramos baltiesiems suprematistams.^[2]