W. Somerset Maugham
| W. Somerset Maugham | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1874 m. sausio 25 d. Paryžius, .svg){kind=small} Prancūzija |
| Mirė | 1965 m. gruodžio 16 d. (91 metai) Nica, Prancūzija |
| Veikla | prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas, žvalgas |
| Alma mater | Heidelbergo universitetas, Londono Karaliaus koledžas |
Viljamas Somersetas Momas[1] (angl. William Somerset Maugham, 1874 m. sausio 25 d. Paryžius, Prancūzija – 1965 m. gruodžio 16 d. Nica, Prancūzija) – anglų rašytojas, žinomas dėl savo pjesių, romanų ir apsakymų.
Biografija
Viljamas Somersetas Momas buvo anglų advokato, dirbusio klientams britams Paryžiuje, sūnus. Jo vyresnysis brolis buvo teisininkas Frederikas Momas (Frederic Maugham). V. Momo tėvai mirė, kai jis dar buvo vaikas. Kaip našlaitis, jaunystę praleido prižiūrimas pamaldaus dėdės ir internatinėse mokyklose.[2] Kentėjo nuo mikčiojimo. Heidelbergo universitete studijavo vokiečių kalbą, literatūrą ir filosofiją, vėliau – mediciną Londono Karaliaus koledže. Nors traukė literatūra, V. Momas, daugiausia dėdės spaudžiamas, 1897 m. sėkmingai baigė medicinos studijas.[3]
Švelniame pietų Prancūzijos klimate išsigydė plaučių džiovą, pasveikęs išsikėlė į Paryžių. 1907 m. komedija „Ponia Frederik“ („Lady Frederick“) jam atnešė pirmąją didelę sėkmę.[4]
Pirmojo pasaulinio karo metais V. Momas dirbo britų slaptojoje tarnyboje MI6, pradžioje pareigas ėjo Italijoje, Šveicarijoje ir JAV. Iš ten 1917 m. buvo išsiųstas į Rusiją, kur britai bandė išlaikyti valdžioje laikinąją Aleksandro Kerenskio vyriausybę, kad Rusija liktų kariauti prieš Centrinių valstybių sąjungą. Tuo metu V. Momas taip pat buvo JAV slaptosios tarnybos informatorius. Nors V. Momas visos tarnybos svečiose šalyse metu buvo įtariamas kaip šnipas, jam buvo leista dirbti, matyt, atsižvelgiant į jo tarptautinę reputaciją. Tokiu būdu V. Momas susipažino su pagrindiniais ikirevoliuciniais Rusijos politikais ir parašė daug vertingų ataskaitų. 1917 m. žiemą grįžo į Jungtinę Karalystę.[5]
Ši patirtis jį įkvėpė parašyti apsakymų rinkinį „Ašendenas, arba britų agentas“ („Ashenden: Or the British Agent“, 1927). Šis veikalas paveikė vėlesnius rašytojus, pavyzdžiui, Grehemą Gryną, Eriką Amblerį, Janą Flemingą ir Džoną le Karė.[6] J. Flemingas labai žavėjosi V. Momu, laikydamas jį ir save „vieninteliais šiandienos rašytojais, rašančiais apie tokius dalykus, kurie žmonėms labai patinka: kortų žaidimus, pinigus, auksą ir pan.“[7] Kaip ir G. Grynas, V. Momas mėgo keliauti ir ši aistra buvo akivaizdi daugelyje jo romanų. Jo kelionės į Pietų jūras ir Tolimuosius Rytus atsispindėjo 1921 m. išleistame apsakymų rinkinyje „Lapo drebėjimas“ („The Trembling of a Leaf“). Apsakymuose – patrauklūs ir autentiški keliaujančio po užsienį anglo portretai, britų kolonijinio laikotarpio figūros, kurios jau buvo sutinkamos Dž. Konrado kūriniuose ir kurias V. Momas meistriškai pavaizdavo skeptiškai atitolusiu žvilgsniu.
1917 m. Naujajame Džersyje V. Momas vedė Sirę Barnardo (Syrie Barnardo), buvusią farmacijos verslininko Henrio Velkomo (Henry Wellcome) žmoną, Tomaso Džono Barnardo (Thomas John Barnardo) dukterį. Juodu susilaukė dukters Elizabetos (Elizabeth, 1915–1998). Santuoką slėgė kivirčai ir homoseksualūs V. Momo polinkiai. Tikrasis V. Momo partneris buvo jo sekretorius amerikietis Džeraldas Hakstonas (Gerald Haxton). Dž. Hakstonas turėjo blogą vardą. Vėliau V. Momas prisipažino: „Ketvirtadaliu buvau „normalus“ ir trimis ketvirtadaliais gėjus. Bet mėginau save įtikinti, kad yra atvirkščiai. Tai buvo didžiausia mano klaida.“[8] V. Momas su žmona išsiskyrė 1928 m., kitus 30 metų juodu kovojo dėl dukters auklėjimo ir pinigų.[9]
Po skyrybų V. Momas išsikėlė į Prancūzijos Rivjerą. Kap Fera pusiasalyje netoli Nicos jis įsigijo Moresko vilą (Villa La Mauresque), anksčiau priklausiusią Belgijos karaliui Leopoldui II. Praturtintas puikia V. Momo meno kolekcija, šis namas labai išgarsėjo. Jis kruopščiai ir protingai planavo savo karjerą. 1933 m. nustojo rašyti pjeses, manydamas, jog būdamas 50 metų yra per senas, kad neatsiliktų nuo kintančių teatro pasaulio tendencijų. 1947 m. jis įsteigė Somerseto Momo apdovanojimą – literatūrinę premiją jauniesiems rašytojams. 1948 m. parašė savo paskutinį romaną „Katalina“, o 1959 m. liovėsi kūręs. Nuo 1950 m. buvo Amerikos meno ir literatūros akademijos garbės narys.[10]
Sulaukęs 91-erių, savo namuose prie Nicos 1965 m. gruodžio 16 d. V. Momas mirė nuo džiovos. Jo kūnas buvo kremuotas, pelenai palaidoti Kenterberyje Karaliaus mokyklos teritorijoje prie Momo bibliotekos, kurią jis parėmė 1961 m., sienos.[11] Antrasis V. Momo partneris Alanas Syrlas (Alan Searle) susikivirčijo su V. Momo dukterimi dėl palikimo.[12]
V. Momo sūnėnas Robinas Momas (Robin Maugham) irgi buvo sėkmingas rašytojas.