San Marėns
| Serenissima Repubblica di San Marino | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Valstībėnė kalba | italu | ||||
| Suostėnė | San Marėns | ||||
| Dėdliausis miests | San Marėns | ||||
| Valstībės vaduovā | Filippo Tamagnini Geatano Troina kapėtuonā regentā | ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns | 61 km² (188) 0% | ||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms | 29 251 (188) 479,52 žm./km² (12) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou | 2004 (progn.) 0,85 mlrd. $ (174) 34 100 $ (12) | ||||
| Valiota | Eurs (€, EUR) | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos | UTC+1 - | ||||
| Naprīgolnoms - | 301 m. siejės 3 - | ||||
| Interneta kuods | .sm | ||||
| Šalėis tel. kuods | 378 | ||||
San Marina Respoblėka vuo San Marėna Respoblėka (italėškā Serenissima Repubblica di San Marino) - nedėdlė valstībė Euruopas pėitūs, apsopta Italėjės.
Istuorėjė
San Marina ikūrė krėkštiuonės akmenskaldės Šv. Marinus 301 mūsa eras metās. Vėdoromžēs Italėjė bova sosėskaldios i magtīngos miestos-valstībės - kāp pavīzdiou Venecėjė, Florencėjė. Tuos šalelės pu tropotoka isiliejė i dėdesnės terituorėjės, vuo San Marėns ėšlaikė savaronkėškoma ė liousoma. San Marėna valstībė īr pėrmuojė svieta respoblėka.
Puolitėnė sėstema
San Marėnė vīraun daugpartėnė demuokratėjė.
Admėnėstracėnis soskėrstīms
San Marėns soskėrstīts i devīnės savėvaldībės (castelli) - pu vėina kuožnam miestaliou.
- Acquaviva
- Borgo Maggiore
- Chiesanuova
- Domagnano
- Faetano
- Fiorentino
- Monte Giardino
- San Marino (live view)
- Serravalle
Geuograpėjė
Isėkūrės šiaurės Italėjuo, rītėniamė Apenėnu kalnīna šlaitė. Netuolėj - Rimini koruorts. Aukščiausis tašks - Monte Titano (749 m.).
Klimats - vėdotėnis, šėltas vasaras, švelnės žėimas.
Tretė nu gala Euruopas valstībė vagol dėdoma - mažesnės īr tėktās Vatikans ė Muonaks.
Akuonuomėka
Toriedams mažā gamtėniu ėštėkliu, San Marėns vėsėškā prėgol nu klestontē torėzma:
Darba magtėngomā palē pruopesėjė (2000 m.) Žemės ūkis 1%; Pramuonė 42%; Paslaugas 57%.
Inflēcėjė (2001 m.) 3,3%
Biodžets Aplė 400 000 000 duoleriu.
San Marėnė, kāp valiota nauduonams eurs.
Komunėkacėjė
Laidėnė telipuona nauduotojē (2002 m.) 20 600
Muobėliūjū telipuonū nauduotojē (2002 m.) 16 800
Interneta vartuotuojē (2002 m.) 14 300
| Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |
