Viejė energėjė
Viejė energėjė - viejė, kāp uora košiesėnas energėjė. Apskaitiliuota, ka 1-3 pruoc. ī Žemė atēnontiuos Saulės energėjės, palėikta viejė energėjė. Viejė energėjė diel uora trėntėis palėikta uora šėloma.
Viejė energėtėka
Viejė energėtėka īr vėina ėš dėliausē sergontiu aplėnka energėtėkas ruošiu. Vieje energėjė palėkta alektras energėjė, panaduojos viejė malninčes. 2005 m. viejė energėjė sodarė 1 pruoc. (aba 58 982 MW) vėsuos sviete ėšdėrbtuos energėjės.
Viejė energėtėka Svietė
| Ėnstalioutė viejė energėjuos magtīngomā svietė (MW)[1][2] | ||||
|---|---|---|---|---|
| Rėitīngs | Valstībe | 2005 | 2006 | Naujausė |
| 1 | Vuokėitėjė | 18,415 | 20,622 | 21,283 |
| 2 | Ėspanėjė | 10,028 | 11,615 | 12,801 |
| 3 | JAV | 9,149 | 11,603 | 13,885 |
| 4 | Indėjė | 4,430 | 6,270 | 7,231 |
| 5 | Danėjė | 3,136 | 3,140 | |
| 6 | Kėnėjė | 1,260 | 2,604 | 2,956 |
| 7 | Italėjė | 1,718 | 2,123 | |
| 8 | JK | 1,332 | 1,963 | 2,293 |
| 9 | Portugalėjė | 1,022 | 1,716 | 1,874 |
| 10 | Kanada | 683 | 1,459 | 1,670 |
| 11 | Prancūzėjė | 757 | 1,567 | 2,100 |
| 12 | Olandėjė | 1,219 | 1,560 | |
| 13 | Japuonėjė | 1,061 | 1,394 | |
| 14 | Austrėjė | 819 | 965 | |
| 15 | Australėjė | 708 | 817 | |
| 16 | Graikėjė | 573 | 746 | 804 |
| 17 | Airėjė | 496 | 745 | 866 |
| 18 | Švedėjė | 510 | 572 | |
| 19 | Norvegėjė | 267 | 314 | |
| 20 | Brazilėjė | 29 | 237 | |
| 21 | Egėpts | 145 | 230 | 580 |
| 22 | Belgėjė | 167 | 193 | |
| 23 | Taivans | 104 | 188 | |
| 24 | Pėitu Kuorėjė | 98 | 173 | |
| 25 | Naujuojė Zelandėjė | 169 | 171 | 322 |
| 26 | Lėnkėjė | 83 | 153 | 216 |
| 27 | Maroks | 64 | 124 | |
| 28 | Meksėka | 3 | 88 | |
| 29 | Suomėjė | 82 | 86 | 107 |
| 30 | Okraina | 77 | 86 | |
| 31 | Kosta Rėka | 71 | 74 | |
| 32 | Vengrėjė | 18 | 61 | |
| 33 | Lietova | 6 | 55 | |
| 34 | Torkėjė | 20 | 51 | |
| 35 | Čekėjė | 28 | 50 | |
| 36 | Irans | 23 | 48 | |
| Lėkosė Euruopa | 129 | 163 | ||
| Lėkosė Amerėka | 109 | 109 | ||
| Lėkosė Azėjė | 38 | 38 | ||
| Lėkosė Afrėka ė Vėdorėnē Rītā | 31 | 31 | ||
| Lėkosė Okeanėjė | 12 | 12 | ||
| Vėsas sviets (MW) | 59,091 | 74,223 | 79,341 | |
Vėsos ėnstaliouts magtīngoms sodara aple 73,904 MW. Euruopuo sokoncentrouta aple 65 pruoc. vėsu svieta magtīngomo (2006 m. doumenim). Vėsam svietė viejė energėjuos panauduojėms īr pradėnie stadėjuo, bet ėgaun augėma pagēti. Nu 2000 lėgė 2006 m. svieta generoujams enerėjuos puotencėjals ėšauga 4 lėikos, nekatuos valsībies (Ėspanėjė ė Danėjė) vieja energėjė ėšdėrb aple 10 pruoc. ė daugiau valsībes energėjuos ėšdėrbėma. Svieta vieja energėjuos asuocėjacėjė pruognozou, ka 2010 metās vėsam svietė būs ėnstaliouta 160 GW vieja energėjuos puotencėjala [1].
Dėliausē ėnvestava ė vieja energėtėka Vuokėitėjė, Ėspanėjė, JAV, Indėjė ė Danėjė. Danėjė īr magtīngiause vieja torbėno ėšdėbieje, vīstontė ton srėtė nu XX omžiaus 8-uojė dešīmtmetē, kumet nosėstatė tėkslo ėšdėrbt 50 pruoc. sava alektras energėjuos ėš vieja. Danėjė īr 5-uojė vėituo vagol vieja energėjuos ėšdėrbėma, bet tėk 56-uojė vėituo vagol alektras energėjuos nauduojėma svietė. Danėjė ė Vuokėitėjė īr dėdliauses dėdliuju (nu 0,65 lėgė 5 MG) viėja torbėnu eksporoutojės sviete.
Vuokėitėjė īr dėliause vieje energėjuos ėšdėrbieja svietė (28 pruoc. svieta vieja energėjės ėšdėrbėma, kas sodara 7,3 pruoc. Vuokėitėjuos energėjuos ėšdėrbėma). Vuokėitėjuo vėik 18600 vieja torbėno, katrū dėdliuojė dalės šalėis šaiurėnie posie.
2005 metās Ėspanėjuos vėriausībe nostate tėkslo lėgė 2012 m. pasiektė 20 000 MW vieje energėjuos magtīngoma.
Viejė energėtėka Lietovuo
Lietovuos viejė alektrėnės2008 m. sausė 1 d. Lietovuo dėrba šėtas viejė alektrėnės (magtīngoms MW)
| Alektrėnė | Magtīngoms MW |
| Viejė alektrėnės ėš vėsa | 52 MW |
| pajūngtas pri 110 kV pardavėma tėnkla | 46 |
| UAB „Vėjų spektras“ | 30 |
| Laukžemes viejė alektrėnė | 16 |
| pajūngtas pri 0,4-10 kV pardavėma tėnkla | 5,545 |
| Antakolnėškiu VE (R.Dumšaičio ĮI) | 0,250 |
| Anuolīna VE (UAB Saulimaras) | 0,250 (100+150kW) |
| Anožiu viejė alektrėnė (UAB Energopliusas) | 2,000 |
| Lėnkėmū viejė alektrėnė NR. 1 (IĮ Vėtrūna) | 0,250 |
| Lėnkėmū viejė alektrėnė NR. 2 (A.Jakubausko Deimantina) | 0,250 |
| Prīšmontiū viejė alektrėnė (UAB Kuprijus) | 0,800 |
| Seduos viejė alektrėnė (UAB Eglitana) | 1,400 |
| Skouda viejė alektrėnė (UAB Versupis) | 0,160 |
| Vīdmantū viejė alektrėnė (UAB Dalis gero) | 0,630 |
| Joragiū viejė alektrėnė (UAB Formula-Verner) | 0,055 |
| UAB Ritvida | 0,245 (95+150 kW) |
Lietova tor magtīnga vieja energėjės puotencėjala, panašo ė ton, katrou tor Vuokėitėjė ė Danėjė. Vagol Euruopas rekontrokcėjės ė vīstėma banka skaitliavėma pėlns Lietovuos vieja energėjės puotencėjals sodara aple 500 MW [2].
Torėms Lietovuos vieja energėjės puotencėjals nier ėšnauduojams pėlnā. 2006 metās veike 37 alektrėnės, katru magtīngoms sodare 54,94 MW (ėšnauduodjama mīzerna mažas aple 10 pruoc. puotencėjals) [3].
Dėdliuojė dalės vieja energėjės puotencėjala īr sokoncentrouta Vakaru Lietovuo (Vakaru Žemaitėjuo - Kretingas rajuonė, Skouda rajuonė, ī rinki Pluonguos ė Mažuojė Lietovuo ī rinki Klaipieduos, Koršiu Nerėjuo, Šėlotės rajuonė). Dėdliausias skaitlios vieja jiegainiu stuov Kretingas rajuonė.
Pletont vieja energėjės dėrbėma Lietovuos, vėik Lietovuos vieja energetėko asuocėjacėjė, katra bova ėkorta 2002 m. spalė 2 d. Prėinūs ėvīkūsiuo vieja energetėkas prieteliu sosėrėnkėme [4].
