Indėjė
| भारत गणराज्य | |||||
| |||||
| Valstībėnis gimnos: Jana Gana Mana' | |||||
.svg) | |||||
| Valstībėnė kalba | Hindi, onglu kalba ė da 21 kalba | ||||
| Suostėnė | Naus Delis | ||||
| Dėdliausės miests | Mumbajos | ||||
| Prezidėnts | Ram Nath Kovind | ||||
| Ministros pėrmėninks | Narendra Modi | ||||
| Pluotībė — Vėsos | 7-a 3 166 414 km2 | ||||
| Gīvėntuoju — Vėsė (2023) — Gīvėntuoju tonkoms | 1-a 1 425 775 850 329 žm./km2 | ||||
| BVP — Bėndros (2023) — vėinam gīv. | 3-a 13 trln. $ 9073 $ | ||||
| Valiota | Indėjės ropėjė | ||||
| Čiesa zuona | (UTC+5.30) | ||||
| Liousoms -JK | 1947 m. | ||||
| Internets | in | ||||
| Tilipuona kuods | +91 | ||||
Indėjė (Devanagari: भारत Bhārat), oficēlē Indėjės Respoblėka (Bhārata Gaṇarājya) īr šalės Pėitū Azėjuo. Ana īr septėnta palē dėdoma ė dėdliausė palē gīvėntuoju skaitlio svieta šalės.[1]
Indėjė īr daugiausē gīvėntuojū torontė svieta demuokratėjė. Par paskotėnios dvėdešīmt metu anuo trupnē ėšauga žmuoniū skaitlios ė valstībės strategėnės svarboms. Indėjuo grētā auga akanuomėka ė par trompa čiesa ana palėka svarbio svieta IT, medėcėnas, muoksla cėntro. Anuos kariauna tēpuogė palėikt magtīnga ė torontė kondoulėni gėnkla.
Istuorėjė
Indėjuo hominidā (Homo erectus aba Homo heidelbergensis galiejė gīventė prīš 500 000 metu. Mėslėjama, ka pėrmė̄jė Homo sapiens i Indėjė atkeliava prīš 80 000-35 000 metu. Madhja Pradešė īr ėšlėkė kūlē Bhimbetka, katruos prīš 10 000 m. gīvenė žmuonis ėšmaliavuojė, palėkdamė abruozdus. Prīš 5100-3900 m. sosėskvarmava „Inda slienė“) civilizacėjė ė ožgimė ligė šiuolē daugoma indu vierėjams indoėzmos. Ansā atsėrada sosėmaišios vedinės (senuobės indoarėju) ė Šiaurės Induostana aborigenu koltūruoms. Sava čieso Indėjė bova itakėnga regijuonė - aplinkėnies žemies ėšplėta Indėjės viera, raštos, kėtė so koltūra sosėjėn dalīkā.
Geuograpėjė
Admėnėstracėnis soskėrstīms
Indėjė sodara 29 valstėjės (anuos truopniau skėrstuomas i apskrėtis) ė 7 sājongėnės terituorėjės.
Valstėjės:
|
|
Sājongėnės terituorėjės
- A. Andamanu ė Nikobaru salas
- B. Čandigarks
- C. Dadra ė Nagar Havelis ė Damans ė Diu
- D. Džamu ė Kašmīrs
- E. Ladaks
- F. Lakšadvips
- G. Delė naciuonalėnė suostėnės terituorėjė
- H. Pondičeris
Miestā
2011 m. sorašīma doumenim, Indėjuo bova 46 mėlėjuonėnē miestā.[2] Žemiau īr ciels anū sārašos.
| Vėita palē dėdoma | Miests | Valstėjė | Gīvėntuoju skaitlios |
|---|---|---|---|
| 1 | Mumbajos | Maharaštra | 12,44 mln. |
| 2 | Delis | Delis | 11 mln. |
| 3 | Bengalūrs | Karnataka | 8,43 mln. |
| 4 | Haidarabads | Telangana | 6,81 mln. |
| 5 | Ahmedabads | Gudžarats | 5,57 mln. |
| 6 | Čennajos | Tamilnads | 4,68 mln. |
| 7 | Kalkota | Vakarū Bengalėjė | 4,49 mln. |
| 8 | Sūrats | Gudžarats | 4,47 mln. |
| 9 | Vadodara | Gudžarats | 3,55 mln. |
| 10 | Puna | Maharaštra | 3,12 mln. |
| 11 | Džaipurs | Radžastans | 3,05 mln. |
| 12 | Laknava | Utar Pradešos | 2,82 mln. |
| 13 | Kanpurs | Utar Pradešos | 2,77 mln. |
| 14 | Nagpurs | Maharaštra | 2,41 mln. |
| 15 | Indaura | Madhja Pradešos | 1,96 mln. |
| 16 | Thanė | Maharaštra | 1,82 mln. |
| 17 | Bhopals | Madhja Pradešos | 1,8 mln. |
| 18 | Višakhapatnams | Andhra Pradešos | 1,73 mln. |
| 19 | Pimpris-Činčvads | Maharaštra | 1,73 mln. |
| 20 | Patna | Bihars | 1,68 mln. |
| 21 | Haziabads | Utar Pradešos | 1,65 mln. |
| 22 | Ludhijana | Pandžabs | 1,62 mln. |
| 23 | Agra | Utar Pradešos | 1,59 mln. |
| 24 | Našiks | Maharaštra | 1,49 mln. |
| 25 | Faridabads | Harjana | 1,41 mln. |
| 26 | Mīrats | Utar Pradešos | 1,31 mln. |
| 27 | Radžkots | Gudžarats | 1,29 mln. |
| 28 | Kaljans-Dombivlis | Maharaštra | 1,25 mln. |
| 29 | Vasajos-Virars | Maharaštra | 1,22 mln. |
| 30 | Varanasi | Utar Pradešos | 1,2 mln. |
| 31 | Srinagars | Džamu ė Kašmīrs | 1,18 mln. |
| 32 | Aurangabads | Maharashtra | 1,18 mln. |
| 33 | Dhanbads | Džharkhands | 1,16 mln. |
| 34 | Amritsars | Pundžabs | 1,13 mln. |
| 35 | Navi Mumbajos | Maharaštra | 1,12 mln. |
| 36 | Alahabads | Utar Pradešos | 1,11 mln. |
| 37 | Howrah | Vakarū Bengals | 1,08 mln. |
| 38 | Rančis | Džharkhands | 1,07 mln. |
| 39 | Gvaliors | Madhja Pradešos | 1,07 mln. |
| 40 | Džabalpurs | Madhja Pradešos | 1,06 mln. |
| 41 | Koimbators | Tamilnads | 1,05 mln. |
| 42 | Vidžajavada | Andhra Pradešos | 1,03 mln. |
| 43 | Džodhpurs | Radžastans | 1,03 mln. |
| 44 | Madurajos | Tamilnads | 1,02 mln. |
| 45 | Raipurs | Čhatisgarchs | 1,01 mln. |
| 46 | Kota | Radžastans | 1 mln. |
Koltūra
Indėjės koltūras istuorėjė sena - anuos ėštakas prigaun daugiau kāp 4500 metu. Vedėnio čieso (1700 m. pr. Kr.-500 m. pr. Kr.) bova padietė pamatā indoėzma fėluosuopėjē, mėtuoluogėjē, teoluogėjē ė literatūrā. Ligė nūdėinas egzėstoun kai katrėi tėkiejėmā ė praktėkas - dharma. karma, juoga, muokša. Indėjuo daugoma gīvėntuoju sodara indoėstā, ale karto sogīven kelės dėdlės vieras - indoėzmos, budėzmos, sikhizmos, krėkštiuonībė, islams, džainėzmos.
Indėjė garsie sava baisē dėdlė kėna pramuonė, katrou vadėn bolivudo.
Akuonuomėka
TVF skaitliavėmās, Indėjės akuonuomėkas dėdoms 2022 m. bova 3,46 trėlėjuonā JAV duoleriu, pėnkta palē dėdoma svieta akuonuomėka. Paskiausio do dėšimtmetio akuonuomėka kuožnās metās auga vėdotėnėškā pu 5,8 % ė īr vėina veikiausē augontė akuonuomėka cielam svietė. Ale BVP vėinam gīvėntuojou atsėlėik nu svieta vėdorkė - palē skėrtėngos skaitliavėma metuodos prigaun 118-139 vėita svietė.
Žmuonis
Indėjė nu 2023 m. balondė īr dėdliausė šalės palē gīvėntuoju skaitlio.[1] Vėdotėnė gīvenėma trokmie - 70 m. (71,5 m. muotrėškom ė 68,7 vīrėškiam) Raštėngoms 2011 m. bova 74,04 % -rašītė muokiejė 82,14 % vīrėškiu, ale tėk 65,46 % muotrėšku. Raštėngiausė valstėjė - Kerala (93,91% raštėngoms), Bihars - menkiausē raštėnga (63,82%).
Šalie tonkiausē paplėtosės indėarėju kalbas (74%) ė dravidu kalbas (24%). Indėjuo ėš vėsa soskaitliounamas 447 kalbas.
Terptautėnē santīkē
Nu pat naprīgolnoma 1947 m. Indėjė palaikė draugėngus rīšius so daug šaliū cielam svietė. Šeštam dešimtmetie aktīvē bova ož dekolonėzacėjė Afrėkuo ėr Azėjuo, bova vėina Neprisėjongėma kostiejėma somėslītuoju.[3] Devėnta dešimtmetė pabėnguo Indėjės karėnės pajiegos, kvėitont kaimīnams, do sīkio prisėdiejė pri vainėnės intervencėjės: 1987-1990 m. Šrė Lankuo ė 1988 m. Maldīvūs, kumet tinās bova planoujamas perversmos. Santīkē so Pakėstano ciela šaliū egzėstavėma čiesa sodietīngė, ketoris kartos eskalavuosė i vainas – 1947, 1965, 1917 ė 1999 m. Trīs ėš karū vīka diel žemiu Kašmīrė, katrū prigolnoms terp šaliū īr gėnčėtėms, vuo ketvėrts kėla kumet Indėjė riemė Bangladeša anam kuovuojont diel naprigolnoma nu Pakėstana. Septėntuojė dešimtmetė pabėnguo Indėjė toriejė artėmus karėnius ė akuonuomėnius rīšius so SSRS, SSRS bova glabna gėnklū tiekiejė Indėjē.
Kariauna
Indėjės prezidėnts īr vīriausis karėniu pajiegū vads. Indėjės gėnkloutuosės pajiegas tor 1,395 mln. aktīvaus persuonala karėškiu, īr ontras palē dėdoma svietė. Oficēlos biudžets šalėis gīnībā bova 36,03 mlrd. JAV duoleriu (1,83 % BVP ėšlaidu). Daugoma karėniu ėšlaidu panauduojama gīnībā prīš Pakėstana ė stengontėis sokortė līgsvara Kėnėjės itakā Indėjės ondėnīnė.
Šaltenē
Nūruodas
| Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Bangladešos | Bruniejos | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams |
