Žemaičių Naumiestis
| Žemaičių Naumiestis | ||
|---|---|---|
 | ||
  Žemaičių Naumiestis | ||
| 55°21′32″š. pl. 21°42′18″r. ilg. / 55.359°š. pl. 21.705°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis | |
| Savivaldybė |  Šilutės rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Žemaičių Naumiesčio seniūnija | |
| Gyventojų | 1 087 | |
 Vikiteka | Žemaičių Naumiestis | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Ново-мѣсто[2], vok. Neustadt, lenk. Nowe Miasto | |
Žemaičių Naumiestis – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, šalia kelio 165 Šilalė–Šilutė , prie Šusties upės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos: Žemaičių Naumiesčio-Dariaus ir Girėno bei Žemaičių Naumiesčio-Klaipėdos. Stovi medinė Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1782 m.), Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia, yra Žemaičių Naumiesčio vidurinė mokykla, Šilutės žemės ūkio mokyklos skyrius, mokykla-darželis, etnokultūros centras, paštas (LT-99005).
Pro miestelį teka Šustis, Šelmuo ir Lendra.
Etimologija
Sudėtinis vietovardis Žemaičių Naumiestis atsirado vėliau, o ilgą laiką jis vadinosi tiesiog Naumiesčiu, taip jis minimas nuo 1650 m. Dar 1925 m. minimas Naumiesčio valsčius („Lietuvos apgyvendintos vietovės“). Naumiestis – tai žodis, sudarytas iš dviejų sandų: būdvardžio naujas ir daiktavardžio miestas.[3] Vietovės vardas galėjo kilti iš to, kad miestelis daug kartų sudegė ir vis naujai atsistatė.[4] Caro laikais, 1881–1918 m. oficialiai vadintas Aleksandrovsku arba Aleksandrija (rus. Александровскъ, Александрiя, Новое Мѣсто).
XX a. 1-ojoje pusėje Naumiestis vadintas Tauragės Naumiesčiu. XX a. 4–ajame dešimtmetyje miestelį imta vadinti Žemaičių Naumiesčiu, pabrėžiant jo padėtį Žemaitijoje (panašiai kaip ir Žemaičių Kalvarija). Taip padaryta dėl to, kad Lietuvoje jau buvo keli Naumiesčiai ir jie nuolatos painiojosi, ypač ryšininkams.[5]
Istorija
XVI a. Naumiestis ir jo apylinkės tapo Lietuvos–Lenkijos karalių valstybiniu dvaru. Miestelis minimas 1600 m., valsčius – 1650 m. 1750 m. Naujasis Miestas (lenk. Nowe Miasto) gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. 1779 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis miestelį, priklausiusį Žemaitijos seniūnijai, penkiasdešimčiai metų išnuomojo Žemaičių taurininkui Mykolui Rionikeriui, kurio fundacijos dėka pastatyta dabartinė šventojo Arkangelo Mykolo bažnyčia katalikams. 1792 m. balandžio 12 d. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises (gyvenvietė tapo miestu) ir herbą.
1795 m., po trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, Naumiesčio karališkasis dvaras, kaip ir didžioji dalis LDK, atiteko carinei Rusijai. 1816 m. pastatyta sinagoga žydų bendruomenei, 1842 m. – bažnyčia evangelikams liuteronams.
1881 m. Rusijos valdžia miesteliui suteikė Aleksandrovsko pavadinimą. Po 1863–1864 m. sukilimo, uždraudus lietuvišką spaudą, miestelis tapo svarbiu draudžiamos literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo vienas iš svarbiausių knygnešių kelių. XIX a. pabaigoje Naumiestis – Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.[6]
1910–1914 m. evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“. Po 1904 m., atgavus lietuvišką spaudą, tai buvo vienintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje. 1913 m. Fridrikas Megnius paruošė ir lietuvių kalba išleido elementorių „Raktelis“. Apie 1920 m. įrengta Žemaičių Naumiesčio Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė.
Tarpukaryje tarp miestelio ir Šilutės kursavo krovininis autobusas, gabenęs keleivius ir bagažą į siauruką Šilutė-Kulėšai. 1937 m. įkurta biblioteka. 1958 m. gegužės 15 d. tapo miesto tipo gyvenviete. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centras, veikė profesinė technikos mokykla (rengė traktorininkus, gyvulininkystės fermų darbininkus, sodininkus ir daržininkus), mokykloje įkurtas visuomeninis muziejus.
1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 70 Vyriausybė nutarė pakeisti Žemaičių Naumiesčio miesto statusą ir vadinti šią gyvenamąją vietovę Žemaičių Naumiesčio miesteliu. 1998 m. patvirtintas naujasis Žemaičių Naumiesčio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1650 m. | Naumiesčio valsčiaus centras | ? |
| XIX a. – 1915 m. | Raseinių apskritis | |
| 1919–1947 m. | Tauragės apskritis | |
| 1947–1950 m. | Šilutės apskritis | |
| 1950–1958 m. | Žemaičių Naumiesčio apylinkės centras | Šilutės rajonas |
| 1958–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė, Žemaičių Naumiesčio apylinkės centras | |
| 1995– | Žemaičių Naumiesčio seniūnijos centras | Šilutės rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | ||||||||
| 1867 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 600 | 2 445 | 2 710 | 1 771 | 1 483 | 1 809 | 2 000 | ||
| 1981 m.[12] | 1985 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
| 2 100 | 2 500 | 1 830 | 1 716 | 1 373 | 1 087 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Sammy Marks (1843–1920) – Lietuvos žydų kilmės Pietų Afrikos pramonininkas ir verslininkas.
- Shlomo Zalman Abel (1857–1886) – mokytojas, vienas iš Telšių ješivos įkūrėjų
- Hermann Kallenbach (1871–1945) – architektas
- Kristupas Gudaitis (1898–1972) – gydytojas chirurgas, medicinos daktaras, Lietuvos evangelikų liuteronų bendruomenės veikėjas
- Dyteris Manfredas Gocentas (1940–2013) – vienas garsiausių Lietuvos ralio šturmanų
- Vytautas Valutis (1947–2023) – šiluminės energetikos inžinierius
- Algis Jurgis Kundrotas (g. 1950 m.), fizikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslo premijos laureatas
- Rūta Mickevičienė (g. 1952 m.) – teisininkė
- Eglė Bendikaitė (g. 1976 m.) – istorikė
Šaltiniai
Nuorodos
- Žemaičių Naumiestis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 231 psl.
- Žemaičių Naumiesčio bendruomenės tinklalapis
- Žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 | Gardamas – 7 km | Teneniai – 19 km Šyliai – 6 km | | ||||||||
| LAUČIAI – 7 km ŠILUTĖ – 15 km |
| VAINUTAS – 11 km | |||||||||
| Palendriai – 4 km | DEGUČIAI – 7 km KATYČIAI – 12 km | ||||||||||
