Žuvininkystė
Žuvininkystė – žuvų ūkis, jų veismas, auginimas ir priežiūra gamtiniuose vandenyse (jūrose ir vandenynuose, ežeruose, upėse ir t.t) ir dirbtiniuose vandens telkiniuose (tvenkiniuose, baseinuose, kūdrose).[1] Skirstoma į natūraliąją ir intensyviąją žuvininkystę, o natūralioji – į jūrų ir vidaus vandenų.[1] Žuvininkystei naudojamos šios priemonės: žuvų neršto apsauga bei sąlygų gerinimas, žuvų išteklių gausinimas bei aklimatizavimas.[1]
Žuvų gaudymas pomėgiui/poilsiui ar varžybose vadinamas žūkle, o pramoninis žuvies gaudymas – žvejyba.
Lietuvos žuvininkystė
Lietuvos žuvininkystės pradžia laikomas XV amžius (išleisti įstatymai dėl žvejybos reguliavimo ir žuvų apsaugos, 1529 m. jie paskelbti I Lietuvos Statute), tame pačiame amžiuje LDK pradėjo auginti karosus, XVII amžiuje – karpius, o XIX amžiuje – upėtakius.[1]