Jūra
Jūra – didelis sūraus vandens telkinys, turintis sąlytį su vandenynu arba didelis sūrus ežeras.Vandens telkinių pavadinimas jūra yra sąlyginis, kadangi kai kurie ežerai (pvz., Negyvoji jūra) ar įlankos (pvz., Azovo jūra) vadinami jūromis, nors yra didesnių už juos, vadinamų ežerais (Tanganika) ar įlankomis (Gvinėjos įlanka). Kartais jūros terminas vartojamas kaip vandenyno sinonimas („už jūrų marių“).
Kitos reikšmės – Jūra (reikšmės).
Tarptautinė hidrografijos organizacija leidžia vandenynų ir jūrų ribų sąvadą (angl. Limits of Oceans and Seas[1]). Trečiasis leidimas, išleistas 1953 m., daugeliui regionų nebetinka. Atnaujinto sąvado, paruošto 2000 m., dar nepatvirtino Australija, tačiau jame minimais apibrėžimais naudojasi IHO ir kitos jos narės.
Jūros druskingumas
Vandenynuose gausu mineralų, kuriuos, išplautus iš sausumos uolienų, atplukdo upės. Daugiausiai esti chloro ir natrio – susijungę jie sudaro valgomąją druską (natrio chloridą). Vidutinis vandenynų druskingumas – 35 g/l, tai reiškia, kad 1 litre vandenynų vandens esti 35 gramai įvairių druskų. Sūriausio pasaulio vandens telkinio, Negyvosios jūros, druskingumas – 320 g/l.
Pasaulio jūros pagal vandenynus
Ramusis vandenynas
- Arafūros jūra
- Bandos jūra
- Beringo jūra
- Celebeso jūra
- Filipinų jūra
- Floreso jūra
- Geltonoji jūra
- Japonijos jūra
- Koralų jūra
- Ochotsko jūra
- Pietų Kinijos jūra
- Rytų Kinijos jūra
- Sulu jūra
- Tasmano jūra
- Timoro jūra
Atlanto vandenynas
- Airijos jūra
- Baltijos jūra
- Karibų jūra
- Keltų jūra
- Norvegijos jūra
- Sargaso jūra
- Šiaurės jūra
- Viduržemio jūra
- Labradoro jūra
Indijos vandenynas
Arkties vandenynas
- Bafino jūra
- Baltoji jūra
- Barenco jūra
- Boforto jūra
- Grenlandijos jūra
- Gustavo Adolfo jūra
- Karos jūra
- Laptevų jūra
- Linkolno jūra
- Norvegijos jūra
- Pečioros jūra
- Rytų Sibiro jūra
- Vandelio jūra
- Čiukčių jūra
