1838 m.

Gimtadieniai

• Vasario 2 d. – Konstantinas Kalinauskas, vienas 1863 metų sukilimo vadovų (m. 1864 m.).
• Vasario 7 d. – Lukas Staugaitis, Romos katalikų kunigas, vertėjas, draudžiamos spaudos platintojas (m. 1913 m.).
• Balandžio 18 d. – Juozas Gedminas, XIX a. lietuvių liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistras (m. 1913 m.).
• Birželio 17 d. – Antanas Brundza, Lietuvos kunigas, knygnešių organizatorius (m. 1892 m.).

Nedatuota

• Juozapas Berkmanas, Lietuvos tapytojas (m. 1915 m.).
• Simonas Borisevičius, Lietuvos pedagogas, 1831 m. sukilimo dalyvis.
• Vladislovas Dmachauskas, Lietuvos ir Lenkijos tapytojas (m. 1913 m.).

Mirtys

• Liepos 5 d. – Juozapas Arnulfas Giedraitis, Lietuvos vyskupas, raštijos veikėjas, kanonistas (g. 1754 m.).

Nedatuota

• Aloyzas Liudvikas Kapelis, italų teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, kanonistas ir civilistas, baudžiamosios teisės mokslo ir dėstymo Lietuvoje pradininkas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius (g. 1776 m.).
• Antanas Jankevičius, Lietuvos tapytojas, piešėjas, iliustruotojas (g. 1800 m.).
• Vincentas Bortkevičius, 1794 m. ir 1831 m. sukilimų Lietuvoje veikėjas (g. 1776 m.).

Įvykiai

• Balandžio 30 d. – Nikaragva paskelbia nepriklausomybę nuo Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų;
• Rugpjūčio 1 d. – Trinidade ir Tobage oficialiai panaikinta vergovė.

Gimtadieniai

• Kovo 6 d. – Simonas Vinaveris, Lenkijos šachmatininkas, 1883-aisiais laimėjęs Vokietijos šachmatų čempionatą (m. 1920 m.).
• Birželio 19 d. – Julijus Federis, latvių tapytojas. Vienas latvių peizažo pradininkų (m. 1909 m.).
• Liepos 8 d. – Ferdinandas fon Cepelinas, vokiečių generolas, standžiojo Cepelino išradėjas (m. 1917 m.).
• Liepos 28 d. – Janas Mateika, lenkų dailininkas, žymus savo istorinės tematikos ir bataliniais paveikslais (m. 1893 m.).
• Spalio 25 d. – Žoržas Bizė, prancūzų kompozitorius romantikas ir pianistas. Žinomiausias kūrinys – opera „Karmen“ (m. 1875 m.).

Mirtys

• Gegužės 17 d. – Šarlis Morisas Taleiranas, žymus ir garsus Prancūzijos diplomatas, Napoleono Bonaparto (bei daugelio kitų valdovų po jo) užsienio reikalų ministras, Prancūzijos diplomatijos vadovas, nulėmęs daugelį taktinių Prancūzijos užsienio politikos ir strategijos įgyvendinimo sprendimų (g. 1754 m.).