Borisas Jelcinas
| Borisas Jelcinas | |
|---|---|
| Rusijos prezidentas | |
 | |
| 1997 | |
| Gimė | 1931 m. vasario 1 d. Butka, Uralo sritis |
| Mirė | 2007 m. balandžio 23 d. (76 metai) Maskva, Rusija |
| Palaidotas (-a) | 2007 m. balandžio 25 d. Novodevičės kapinėse |
| Tėvai | Nikolajus Ignatjevičius Jelcinas, Klavdija Vasiljevna Starygina |
| Sutuoktinis (-ė) | Naina Jelcina |
| Vaikai | Jelena Borisovna Okulova, Tatjana Borisovna Jumaševa |
| Religija | Stačiatikybė |
| Rusijos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1991 m. – 1999 m. |
| Vėlesnis | Vladimiras Putinas |
 Vikiteka | Borisas Jelcinas |
| Parašas | |
 | |
Borisas Nikolajevičius Jelcinas (rus. Борис Николаевич Ельцин; 1931 m. vasario 1 d. Butkoje[1] arba Basmankovske[2]– 2007 m. balandžio 23 d. Maskvoje[1]) – pirmasis Rusijos Federacijos Prezidentas,[3] taip pat pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies vadovas.
Biografija
Gimė išbuožintų valstiečių šeimoje.[3] Studijavo Puškino Aukštojoje Mokykloje Berežnikuose, Permės srityje ir Uralo Politechnikos Institute (Sverdlovske) statybą.
1961 m. įstojo į Tarybų Sąjungos Komunistų partiją ir pradėjo kopti partinės karjeros laiptais.[3] 1976 m. tapo Sverdlovsko srities vykdomojo komiteto pirmuoju sekretoriumi, kitaip tariant – faktiniu srities vadovu ir ėjo šias pareigas beveik du dešimtmečius.
1978–1989 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas, keletą metų priklausė Prezidiumui. Nuo 1981 m. iki pasitraukimo iš partijos 1990 m. priklausė Centro Komitetui.[3] 1985 m. Tarybų Sąjungos prezidentu išrinkus Michailą Gorbačiovą, buvo perkeltas į Maskvą ir netrukus išrinktas Centro Komiteto sekretoriumi, kuravusiu statybų klausimus.[3] 1989 m. išrinktas į Liaudies deputatų kongresą ir pateko į Aukščiausiąją Tarybą. Nuo 1990 m. gegužės – Rusijos TFSR Aukščiausios Tarybos pirmininkas, o 1991 m. birželio 12 d. išrinktas nepriklausomos Rusijos TFSR prezidentu, laimėjęs 57 % balsų.
1991 m. gruodį kartu su Ukrainos vadovu Leonidu Kučma ir Baltarusijos parlamento pirmininku Stanislavu Šuškevičiumi nusprendė sukurti Nepriklausomų valstybių sandraugą, į kurią įsiliejo dauguma buvusių sovietinių respublikų.
1993 m. sukėlė konstitucinę krizę, kuomet po ilgų nesutarimų su Rusijos parlamentu (Aukščiausiąja Taryba ir Liaudies deputatų kongresu) dekretu Nr. 1400 šias instancijas paleido.[4] Kadangi konstitucija prezidentui tokios galios nesuteikė, parlamentas B. Jelcinui surengė apkaltą ir jį iš posto pašalino. Politinis susirėmimas peraugo į ginkluotą, kurio metu žuvo 187 žmonės. B. Jelcinas prezidento poste išsilaikė.
B. Jelcino įsaku 1994 m. pabaigoje į Čečėniją buvo įvesta kariuomenė, prasidėjo Pirmasis Čečėnijos karas. 1996 m. perrinktas antrai kadencijai su 53,82% balsų antrame ture.
1999 m. gegužę Rusijos Federacijos Valstybės Dūma inicijavo B. Jelcino nušalinimo iš pareigų procedūrą, Rusijos Federacijos tarybos balsavimui pateikdama penkis kaltinimus:
- TSRS iširimas
- 1993 m. Rusijos konstitucinė krizė
- Čečėnijos karas
- Šalies gynybos susilpninimas
- Rusų tautos genocidas
Nė vienam iš kaltinimų nesurinkus reikiamų 300 balsų, B. Jelcinas prezidento poste išsilaikė.
Atsistatydino iš prezidento posto 1999 m. gruodžio 31 d., paskirdamas laikinai šias pareigas eiti Vladimirą Putiną.
Atsistatydinęs įkūrė savo vardo labdaros fondą, dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, tačiau politikoje jo vaidmuo nebebuvo ryškus.
Pirmasis Rusijos prezidentas palaidotas Novodevičės kapinėse.
Apdovanotas keliolika ordinų (tarp jų buvo Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 3 knygų autorius. Buvo vedęs, su žmona Naina susilaukė dukterų Jelenos ir Tatjanos.
Bibliografija
- Prezidento maratonas: mintys, prisiminimai, įspūdžiai, 2001 m., Mintis.
Šaltiniai
Nuorodos
- russland.ru Apie Jelciną Archyvuota kopija 2009-04-13 iš Wayback Machine projekto.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Naujai sukurtas | Rusijos prezidentas 1991–1999 | Po to: Vladimiras Putinas |