Balandžio 23

Šventės

• Katalikų šalys – Šv. Jurgis;
• Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena;
• Vokietija – nacionalinė alaus diena;
• Jorė, Jurginės, Ganiklio diena;
• 2006 m. – Atvelykis.

Vardadieniai

Juras – Jurga – Jurgis – Jurgita

Įvykiai

• 997 m. – Baltų žemėse nužudytas pirmasis krikščionių misionierius Adalbertas Prahiškis;
• 1290 m. – kryžiuočiai užpuolė Kolainių pilį (manoma, kad ji buvo Jurbarko (Bišpilio) piliakalnyje). Pilį apgynė Surmino vadovaujami lietuviai, tačiau greitai patys pilį apleido ir ją 1291 m. vasario 2 d. kryžiuočiai pilį sudegino.^[1][2]
• 1660 m. – sudaryta Olyvos taikos sutartis tarp ATR ir Švedijos.
• 1922 m. – Kaune sužaistos pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ir Kauno miesto rinktinės. Vienu geriausiu varžybų žaidėju pripažintas lakūnas Steponas Darius.

Gimimo dienos

• 1720 m. – Vilniaus Gaonas, judaizmo rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, kabalistas, vėliau pramintas Vilniaus Genijumi (m. 1797 m.).
• 1836 m. – Adomas Alfredas Pliateris, archeologas, visuomenininkas, grafas iš garsios Pliaterių giminės, Švėkšnos dvarininkas (m. 1909 m.).
• 1871 m. – Antanas Raudonis, liaudies skulptorius, knygnešys (m. 1939 m.).
• 1884 m. – Antanas Radzevičius, vargonininkas, vargonų statytojas ir chorvedys (m. 1956 m.).
• 1893 m. – Kazimieras Bazys, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1959 m.).
• 1894 m. – Jonas Jackus, Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1977 m.).
• 1895 m. – Jurgis Bobelis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1954 m.).
• 1904 m. – Juozas Petrulis, Lietuvos kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius (m. 1975 m.).
• 1906 m. – Stasys Barzdukas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, lituanistas (m. 1981 m.).
• 1908 m. – Jonas Kruopas, Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (m. 1975 m.).
• 1909 m. – Jurgis Glušauskas-Arminas, Lietuvos spaudos darbuotojas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
• 1910 m. – Henrikas Radauskas, lietuvių poetas, vertėjas (m. 1970 m.).
• 1913 m. – Juozas Sinkus, vargonininkas ir chorvedys (m. 1989 m.).
• 1914 m. – Mykolas Frankas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas (m. 1968 m.).
• 1918 m.:
  • Kazys Ambrozaitis, Lietuvos gydytojas rentgenologas, daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Kasiulis, Lietuvos tapytojas (m. 1995 m.).
• 1940 m.:
  • Aleksandras Kmitas, Lietuvos agronomas daržininkas, biomedicinos mokslų daktaras.
  • Gintautas Jurgis Česnys, Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2009 m.).
• 1941 m.:
  • Donatas Jokūbonis, choro dirigentas ir pedagogas.
  • Jonas Kaupys, Lietuvos restauratorius (m. 2000 m.).
  • Petras Karla, statybininkas, Lietuvos ir Zarasų raj. politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Zinaida Gerasina, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1942 m.:
  • Algirdas Jonas Giraitis, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Raimundas Kirvaitis, Lietuvos radiotechnikas, elektronikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Vilius Markevičius, Lietuvos ir Utenos rajono politinis veikėjas.
• 1945 m. – Petras Gintalas, Lietuvos skulptorius, medalininkas.
• 1948 m. – Janina Gaidžiūnaitė, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1949 m.:
  • Tereza Dambrauskienė, Lietuvos politinė veikėja.
  • Vladas Tataris, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Viktorija Daniliauskaitė, Lietuvos grafikė.
• 1958 m.:
  • Algimantas Maceina, Lietuvos kino režisierius.
  • Algirdas Boguševičius, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, buriuotojas.
• 1960 m. – Raimundas Šiaučiūnas, Kauno technologijos universiteto rektorius.
• 1961 m. – Vitalijus Vaikšnoras, lietuvių karininkas.
• 1962 m. – Algirdas Gediminas Šemeta, politikas, Europos Komisijos narys, atsakingas už finansinį programavimą ir biudžetą^[3], buvęs Lietuvos finansų ministras, ekonomistas.
• 1963 m. – Ramunė Kalėdienė, Lietuvos visuomenės sveikatos specialistė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1976 m. – Egidijus Dragūnas, vienos iš pirmųjų Lietuvos repo stiliaus grupės „SEL“ įkūrėjas, vokalistas ir lyderis, vienas skandalingiausių Lietuvos pop muzikos atlikėjų.
• 1977 m. – Donatas Slanina, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Emilijos Redžo „Trenkwalder“ komandoje.
• 1980 m. – Ričardas Beniušis, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia puolėjo pozicijoje, Marijampolės „Sūduvos“ komandoje.
• 1985 m. – Jurgita Jurkutė, fotomodelis, 2007 m. konkurso Mis Lietuva nugalėtoja, laidų vedėja.
• 1988 m. – Justė Arlauskaitė, Lietuvos dainininkė.
• 1990 m. – Eimantas Bendžius, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Vilniaus „Perlo" komandoje.

Mirtys

• 1833 m. – Antanas Strazdas, lietuvių dvasininkas ir poetas (g. 1763 m.).
• 1860 m. – Konstantinas Adomas Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Čartoriskių herbo kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas (g. 1773 m.).
• 1906 m. – Povilas Višinskis, lietuvių rašytojas, spaudos darbuotojas, režisierius, lietuvybės propaguotojas, politinis veikėjas (g. 1875 m.).
• 1910 m. – Vincas Basanavičius, lietuvių tautosakos rinkėjas (g. 1861 m.).
• 1931 m. – Adomas Mika, publicistas, spaudos darbuotojas (g. 1888 m.).
• 1967 m. – Justinas Lapis, kunigas, visuomenės veikėjas (g. 1884 m.).
• 1976 m. – Albertas Cibas, Lietuvos architektas, inžinierius (g. 1913 m.).
• 1979 m.:
  • Antanas Gimžauskas, vargonininkas ir choro dirigentas (g. 1915 m.).
  • Gediminas Galva, Galvanauskas, Lietuvos ekonomistas, spaudos darbuotojas (g. 1905 m.).
• 1992 m. – Vincentas Brizgys, Kauno vyskupas (augziliaras) ir Bosanos vyskupijos titulinis vyskupas, kanonistas (g. 1903 m.).
• 1994 m. – Ona Juodytė-Chadaravičienė, lietuvių dramos ir kino aktorė (g. 1911 m.).
• 1996 m. – Bronius Kiveris, pianistas, vargonininkas, chorvedys (g. 1923 m.).
• 2004 m. – Vytautas Mikalauskas, lietuvių kompozitorius, pianistas (g. 1930 m.).
• 2006 m. – Elvyra Kairiūkštytė, Lietuvos grafikė (g. 1950 m.).

Įvykiai

• 215 m. pr. m. e. – Romos respublikos diktatoriaus Kvinto Verukoso (lot. Quintus Fabius Maximus Verrucosus) iniciatyva Romoje ant Kapitolijos kalvos pastatyta Veneros šventykla (lot. Aedes Veneris Erycina), skirta paminėti romėnų kariuomenės pralaimėjimą prie Trasimeno ežero Antrojo Punų karo metu (217 m. pr. m. e. birželio 21 d.).^[4]
• 599 m. – majų miesto-valstybės Kalakmulio (Calakmul) karaliaus Uneh Chan kariuomenė užpuolė kitą majų miestą-valstybę Palenkę (Palenque), nužudė jo valdovę Jol Iknal (Yohl Ik'nal).
• 1014 m. – Klontarfo (Clontarf) mūšis - airių karaliaus Brajano Boru (Brian Boru) pajėgos išvijo vikingus, karalius žuvo mūsyje.
• 1066 m. – Žemėje matoma Halio kometa.
• 1229 m. – Leono karaliaus Alfonso IX kariuomenė užėmė Kasereso miestą.^[5]
• 1343 m. – Estijoje prasidėjo šv. Jurgio nakties sukilimas prieš Teutonų ordiną.
• 1348 m. – Anglijos karalius Edvardas III įsteigė Keliaraiščio ordiną.^[6]
• 1516 m. – priimtas pirmasis Vokietijos alaus švarumo įstatymas (vok. Reinheitsgebot)^[7]
• 1533 m. – anglikonų bažnyčia nutraukė Anglijos karaliaus Henriko VIII ir Katerinos Aragonietės santuoką.
• 1605 m. – Rusijos caru paskelbtas Boriso Godunovo sūnus Fiodoras Godunovas (valdė iki 1605 m. liepos 1(11) d.)^[8]
• 1635 m. – atidaryta pirmoji viešoji mokykla dabartinių JAV teritorijoje (Bostone).
• 1656 m. – Rusijos bažnytinių hierarchų suvažiavime nuspręsta nuo bažnyčios atskirti visus, kurie žengojasi dviem pirštais. Tai buvo viena iš patriarcho Nikono vykdytos stačiatikių bažnyčios reformos dalių.^[9][10]
• 1662 m. – Konektikutas paskelbtas britų kolonija.
• 1718 m. – Popiežius Klemensas XI įsteigė Popiežiškąją teologijos akademiją (it. Pontificia accademia di teologia).^[11]
• 1844 m. – Čilėje pradėtas leisti seniausias Pietų Amerikos laikraštis Anales de la Universidad de Chile.^[12] Vienu pirmųjų šio laikraščio autorių buvo iš buvusios ATR kilęs Ignas Domeika.^[13]
• 1851 m. – išleistas pirmasis Kanados pašto ženklas. Jo autorius - geležinkelio inžinierius Senfordas Flemingas.
• 1896 m. – pirmą kartą JAV teritorijoje demonstruotas kino filmas (Niujorke).
• 1899 m. – įsteigta Švedijos socialdemokratų darbininkų partija.
• 1918 m.
  • britų laivynas apšaudė vokiečių kontroliuotą Belgijos uostą Zėbriugę.
  • Gvatemala paskelbė karą Vokietijai, taip įsijungdama į Pirmąjį Pasaulinį karą.
  • Rusijoje bolševikų vyriausybė paskelbė dekretą dėl visos užsienio prkeybos nacionalizavimo; taip buvo įteisinta valstybinė užsienio prkeybos monopolija.
• 1919 m. – Taline į pirmą posėdį susirinko Estijos Respublikos steigiamoji asamblėja, vėliau tapusi parlamentu (est. Riigikogu).^[14]
• 1920 m. – Ankaroje į pirmą posėdį susirinko Didžioji Turkijos nacionalinė asamblėja (turk. Türkiye Büyük Millet Meclisi).
• 1932 m. – Stratforde prie Eivono atidarytas karališkasis Šekpyro teatras.
• 1935 m. – priimta naujoji Lenkijos konstitucija.
• 1948 m. – Pirmasis arabų-Izraelio karas: Izraelio pajėgos užėmė Haifos uostą.
• 1949 m. – Kinijos pilietinis karas: oficialus Kinijos liaudies išsivadavimo armijos įkūrimas.
• 1961 m. – Prancūzijos generolai surengia Alžyro pučą.
• 1967 m. – pakilo SSRS kosminis laivas Sojuz 1. Sugedus erdvėlaivio įrangai jį pilotavęs Vladimiras Komarovas balandžio 24 d. nusileidimo metu žuvo.
• 1982 m. – išleistas žaidimų kompiuteris Sinclair ZX Spectrum.
• 1985 m.
  • Coca-Cola paskelbė, kad keičia gėrimo formulę. Dėl neigiamos vartotojų reakcijos jau po trijų mėnesių šis gėrimas vėl pradėtas gaminti pagal seną receptą.
  • Atidaryta pirma McDonalds užkandinė Kinijoje (Pekine).
• 1991 m. – Ukrainoje priimtas Sąžinės laisvės įstatymas.
• 1993 m. – referendumas dėl Eritrėjos nepriklausomybės nuo Etiopijos.
• 2018 m. – po masinių protestų atsistatydino Armėnijos premjeras Seržas Sarkosianas.

Gimimo dienos

• 1420 m. – Jiržis Podiebradietis, Čekijos karalius (1458–1471 m.) (m. 1471 m.).
• 1791 m. – Džeimsas Bukananas, 15-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, dirbęs šiose pareigose nuo 1857 iki 1861 metų. Jis buvo paskutinis JAV prezidentas gimęs 18-ajame amžiuje (m. 1868 m.).
• 1804 m. – Marie Taglioni, italų šokėja, baletmeisterė, pedagogė (m. 1884 m.).
• 1857 m. – Rudžeras Leonkavalis, italų kompozitorius, libretų kūrėjas, vienas veristinės operos pradininkų (m. 1919 m.).
• 1858 m. – Maksas Plankas, vokiečių fizikas. Laikomas kvantinės mechanikos tėvu, vienu svarbiausiu XX a. fiziku (m. 1947 m.).
• 1867 m. – Johannes Andreas Grib Fibiger, 1926 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[15] (m. 1928 m.).
• 1872 m. – Aleksandras Izgojevas, Rusijos politikas, publicistas (m. 1935 m.).
• 1877 m. – Georgijus Jakovlevičius Sedovas, rusų poliarinis keliautojas (m. 1914 m.).
• 1896 m. – Karlis Jansonas, latvių skulptorius (m. 1986 m.).
• 1899 m. – Bertil Gotthard Ohlin, 1977 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[16] (m. 1979 m.).
• 1902 m. – Pavelas Armandas, latvių kino režisierius, kompozitorius, poetas, scenaristas (m. 1964 m.).
• 1907 m. – Elizabeth 'Lee' Miller, amerikiečių fotografė (m. 1977 m.).
• 1912 m. – Gene Kelly, amerikiečių aktorius, režisierius, šokėjas ir choreografas.
• 1918 m.:
  • Georgijus Michailovičius Vicinas, rusų aktorius.
  • Morisas Driuonas, prancūzų rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2009 m.).
• 1919 m. – Olegas Vladimirovičius Penkovskis, TSRS žvalgybininkas, GRU karininkas, dvigubas agentas, bendradarbiavęs su JAV slaptosiomis tarnybomis (m. 1963 m.).
• 1927 m. – Ilzė Indranė, latvių pedagogė, rašytoja, dramaturgė.
• 1928 m. – Širlė Džein Templ, populiariausia Amerikos vaikų aktorė, 1930 metais laimėjusi Oskarų apdovanojimą, stepo šokėja. Suaugusi tapo žymia diplomate. Po didžiulės šlovės 1934 m. miuzikle „Bright eyes“, ji išgarsėjo keliuose filmuose, tapo didžiule žvaigžde didžiosios depresijos metu. Vėliau ji tapo Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadore ir diplomate (m. 2014 m.).
• 1936 m. – Roy Orbison, vienas įtakingiausių amerikiečių dainininkų, rokenrolo kūrėjas, kurio karjera truko daugiau nei 4 dešimtmečius (m. 1988 m.).
• 1941 m.:
  • Jacqueline Boyer, prancūzų dainininkė, aktorė, žymių atlikėjų Jacques Pils ir Lucienne Boyer duktė.
  • Pavas Liponenas, politologas, Suomijos politinis veikėjas.
• 1954 m. – Maiklas Muras, amerikiečių dokumentinių filmų režisierius, scenaristas, aktorius, Oskaro laimėtojas.
• 1977 m.:
  • Arash, Irano dainininkas, šiuo metu gyvenantis Švedijoje, Malmėje. Atlieka arabišką pop, Hip-Hop, R&B muziką.
  • John Cena, JAV imtynininkas, muzikantas ir aktorius.
• 1990 m. – Devas Patelis, indų kilmės Jungtinės Karalystės aktorius, žinomas iš populiaraus E4 TV serialo Skins, bei režisieriaus Denio Boilo 2008 m. dramos Lūšnyno milijonierius.

Neaprašyti

• 1979 – Lauri Ylönen, suomių dainininkas (The Rasmus).

Mirtys

• 303 m. – Šventasis Jurgis, katalikų šventasis (g. 275 m.).
• 997 m. – Adalbertas Prahiškis, Prahos vyskupas, X a. pab. vykdęs pagoniškų baltų žemių krikštą (g. 956 m.).
• 1196 m. – Bela III, Arpadų dinastijos Vengrijos karalius, valdęs nuo 1172 m. iki savo mirties (g. 1148 m.).
• 1448 m. – Ilja I, Moldavijos vaivada (princas). Juo buvo du kartus: 1432 m. sausio mėn. – 1433 m. spalio mėn. ir su savo broliu Stefanu II 1435 m. rugpjūčio mėn. – 1443 m. gegužės mėn.^[17] (g. 1409 m.).
• 1605 m. – Borisas Godunovas, totorių kilmės bojarinas, Rusijos caras (1598–1605 m.) (g. 1552 m.).
• 1616 m.:
  • Migelis de Servantesas Savedra, ispanų rašytojas. Jo žymiausias kūrinys „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo”, laikomas vienu iš geriausių Vakarų literatūros kūrinių (g. 1547 m.).
  • Viljamas Šekspyras, anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas. Šekspyras laikomas vienu iš svarbiausių anglų ir Vakarų Europos rašytojų (g. 1564 m.).
• 1951 m. – Čarlzas Geitsas Dauesas, JAV valstybės veikėjas, teisininkas, vėliau bankininkas, Nobelio taikos premijos laureatas (g. 1865 m.).
• 2007 m. – Borisas Nikolajevičius Jelcinas, pirmasis Rusijos prezidentas, taip pat pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies vadovas (g. 1931 m.).
• 2021 m. – Fredi, Suomijos aktorius, muzikantas, dainininkas, dainų autorius ir televizijos laidų vedėjas (g. 1942 m.).
• 2023 m. – Frank Šu, astrofizikas, profesorius, Kalifornijos universiteto astronomas, Nacionalinio Tsing Hua universiteto profesorius (g. 1943 m.).^[18]