Cinko baltasis

  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Cinko baltalas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
CAS numeris[1314-13-2]
Cheminė formulėZnO
Molinė masė81,4084 g/mol
SMILESO=[Zn]
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizdabaltas kietas kūnas
Lydymosi t°1975 °C (susiskaido)
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2Onetirpus
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacijapavojinga aplinkai (N)
NFPA 704

0
1
0
 
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazėsR20, R36, R37.
S-frazėsS60, S61.
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi jonaiCinko sulfidas,
Kadmio oksidas,
Gyvsidabrio (II) oksidas
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Cinko baltalascinko oksidas (ZnO), naudojamas kaip dažų pigmentas. Dailėje naudojamas labai ribotai, nes linkęs smarkiai blukinti kitas spalvas, ypač – organinius pigmentus.

Cinko baltalas lieka baltas net paveiktas vandenilio sulfido (sieros vandenilio) ar UV šviesos. Baltalas yra termochromiškas - kaitinamas geltonuoja, o aušdamas vėl atgauna baltą spalvą.