Didžioji Kolumbija
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Didžioji Kolumbija (isp. Gran Colombia), oficialiai vadinta Kolumbijos Respublika – istorinė valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose ir Centrinės Amerikos pietuose. Apėmė dabartinės Kolumbijos, Ekvadoro, Venesuelos ir Panamos žemes, taip pat dalį dabartinių Brazilijos, Gajanos, Nikaragvos žemių.
| República de Colombia Kolumbijos Respublika | |||||
| nebėra | |||||
| |||||
| |||||
.svg) | |||||
| Sostinė | Bogota | ||||
| Valdymo forma | Respublika | ||||
| Prezidentas | |||||
| 1819-1830 | Simón Bolívar | ||||
| 1830-1831 | Joaquín Mosquera, Rafael Urdaneta | ||||
| Era | Imperializmas | ||||
| - Įkūrimas | 1819 m. | ||||
| - Suirimas | 1831 m. | ||||
| Plotas | |||||
| - 1825 | 2 172 609 km² | ||||
| Gyventojai | |||||
| - 1825 | 2 469 000 | ||||
| Gyventojų tankumas | 1,1 /km² | ||||
| Valiuta | piastras | ||||
.svg)
Istorija
Didžioji Kolumbija susikūrė 1819 m. pabaigoje, Simono Bolivaro revoliucionieriams išlaisvinus Naujosios Granados vicekaralystę iš rojalistų valdžios. Buvo sudaryta federacinė respublika į kurią įėjo Kundinamarkos departamentas (centras Bogota), Venesuelos departamentas (centras Karakasas) ir Kito departamentas (centras Kitas). Jų centrai buvo šalies sostinės. Tiesa, tuo metu kovos tebevyko ir rojalistai dar valdė daugelį teritorijų. 1821 m. buvo sudaryta Kukutos konstitucija, Bolivaras paskelbtas šalies prezidentu, o sostinė įtvirtinta Bogotoje. Dėl to kilo neramumai tarp pačių nepriklausomybės rėmėjų, nes vieni pasisakė už regionų autonomiją, o kiti už stiprią centrinę valdžią, kurios pagalba būtų galima galutinai nugalėti rojalistus. 1824 m. šalis perdalinta administraciškai iš naujo. Nors laikinai nesutarimai atidėti vardan kovos su rojalistais, tačiau vėliau šis klausimas vėl aktyviai keltas. Venesueloje kilo liberalų judėjimas, siekęs nepriklausomybės nuo Bogotos valdžios. Jie susijungė su konservatorių vadovu Chosė Antonijumi Paesu. Jam paramą išreiškė ir Ekvadoras. Buvo iškilęs pilietinio karo pavojus, bet Bolivarui ir Paesui pavyko pasiekti taikų susitarimą. 1828 m. Bolivaras bandė priimti naują konstituciją, tačiau pritarimo nesulaukė. Didžioji Kolumbija įsitraukė į karą prieš rojalistų valdomą Peru, 1830 m. Simonas Bolivaras pasitraukė iš prezidento pareigų, o šalyje ir toliau klestėjo chaosas. 1831 m. Didžioji Kolumbija panaikinta: Venesuela ir Ekvadoras atsiskyrė, o likusi teritorija sudarė Naujosios Granados respubliką (vėliau ji suskilo į Kolumbiją ir Panamą).
Administracinis suskirstymas
Po 1824 m. Didžioji Kolumbija buvo suskirstyta į 12 departamentų:
- Apūrės departamentas (Barinasas)
- Orinoko departamentas (Angostura)
- Venesuelos departamentas (Karakasas)
- Sulijos departamentas (Marakaibas)
- Bojakos departamentas (Tuncha)
- Kaukos departamentas (Popajanas)
- Kundinamarkos departamentas (Bogota)
- Sąsmaukos departamentas (Panama)
- Magdalenos departamentas (Santa Marta)
- Asuajaus departamentas (Kuenka)
- Gvajakilio departamentas (Gvajakilis)
- Ekvadoro departamentas (Kitas)
