Eduardas III
Eduardas III (1312 m. lapkričio 13 d. Vindzoro pilyje – 1377 m. birželio 21 d. Šyne, dabar Ričmondas) – Anglijos karalius.
| Eduardas III | |
|---|---|
.jpg) | |
| Eduardas III | |
| Plantagenetai | |
| Gimė | 1312 m. lapkričio 13 d. Vindzoro pilis |
| Mirė | 1377 m. birželio 21 d. (64 metai) Šyne, dabar Ričmondas |
| Palaidotas (-a) | Vestminsterio abatijoje, Londone |
| Tėvas | Eduardas II |
| Motina | Izabelė Prancūzė |
| Sutuoktinis (-ė) | Filipa Genegau |
| Vaikai | Eduardas, Viljamas Chartvilas, Laionelia, Džonas, Edmundas, Viljamas Vindzoras, Tomas, Izabelė, Joana, Blanka, Marija, Margaret |
 | |
| Valdė | 1327 m. sausio 25 d. - 1377 m. birželio 21 d. (50 metų) |
| Karūnavimas | 1327 m. |
| Pirmtakas | Eduardas II |
| Įpėdinis | Ričardas II |
 Vikiteka | Eduardas III |
Biografija
Karūnuotas 1327 m. nuvertus jo tėvą. Tačiau valdyti ėmė tik 1330 m., tada, kai pašalino motinos Izabelės vietininką bei favoritą Rodžerį de Mortimerą. Po Karolio IV mirties pareiškė pretenzijas į Prancūzijos sostą ir 1340 m. gavo Prancūzijos karaliaus titulą. Dėl to kilo Šimtametis karas. Jam pavyko atstatyti prarastą pagarbą monarchijai. 1360 m. sudaryta Bretinji taika; Atsisakė Prancūzijos karūnos, bet už tai gavo dalį šiaurės vakarų Prancūzijos. Tačiau dėl sunkios ekonominės padėties bei maro šios sritys buvo vėliau prarastos. Didžiulės karo išlaidos vertė nuolaidžiauti bajorijai bei parlamentui (kuris buvo padalytas į Lordų ir Bendruomenių rūmus). 1366 m. paskelbė, kad Anglija nėra popiežiaus lenas. Atsikėlus į Angliją flamandų pirkliams, paskatino juos kurti Anglijos tekstilės pramonę.[1].
Galerija
Eduardo III žmona Filipa Genegau
Eduardo III antspaudas
Šaltiniai
Nuorodos
Eduardas III Plantagenetai | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Eduardas II | 1327-1377 m. | Po to: Ričardas II |