Finikiečių raštas
| Finikiečių raštas | |
|---|---|
 | |
| Tipas | abėcėlė |
| Naudojamas kalbose | Finikiečių kalba |
| Rašymo kryptis | iš dešinės į kairę |
| Laikotarpis | 2 tūkst. pr. m. e.- II a. |
| Kilmė | Sinajaus raštas Finikiečių raštas |
| Dukterinės sistemos | Aramėjų raštas, hebrajų raštas, graikų raštas, tifinagas, iberų raštas |
Finikiečių raštas – garsinis priebalsinis raštas. Vartotas finikiečių nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. vidurio. Šiaurės Afrikos kolonijose maždaug 1 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje susiformavo finikiečių rašto atmaina – pūnų raštas.
Finikiečių abėcėlėje 22 raidės žymėjo priebalsius; kitaip negu egiptiečių, ženklas žymėjo tik raidės pavadinimo pirmąjį garsą. Kiekviena raidė turėjo savo pavadinimą, susijusį ne tik su garsine reikšme, bet ir su grafine forma (pvz., priebalsio š, pavadinto šynu („dantis“), grafinė forma priminė dantį), bei tam tikrą seką.
Per senovės graikus, gavusius raštą maždaug IX amžiuje pr. m. e. finikiečių rašmenys tiesiogiai arba per romėnus paplito po visą pasaulį. Iš finikiečių abėcėlės kilo aramėjų, hebrajų, senovės graikų abėcėlės, o iš jų – kitos Mažojoje Azijoje vartotos ir dabar Afrikoje, Azijoje (pvz., arabų), Europoje vartojamos abėcėlės (kirilica, lotynų raštas).[1][2][3]
Abėcėlė
| Raidė | Pavadinimas | Reikšmė | Transliteracija | Atitikmuo | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Hebrajiškas | Arabiškas | Graikiškas | Lotyniškas | Kirilicoje | |||||
 |  | alefas | jautis | ʼ | א | ﺍ | Αα | Aa | Аа |
 |  | betas | namas | b | ב | ﺏ | Ββ | Bb | Бб, Вв |
 |  | gimelis | kupranugaris | g | ג | ﺝ | Γγ | Cc, Gg | Гг |
 |  | daletas | durys | d | ד | ﺩ | Δδ | Dd | Дд |
 |  | hė | langas | h | ה | ﮬ | Εε | Ee | Ее, Єє |
 |  | vavas | kablys | w | ו | ﻭ | (Ϝϝ), Υυ | Ff, Uu, Vv, Ww, Yy | Уу |
 |  | zainas | ginklas | z | ז | ﺯ | Ζζ | Zz | Зз |
 |  | chetas | tvora | ḥ | ח | ﺡ | Ηη | Hh | Ии |
 |  | tetas | ratas | ṭ | ט | ﻁ | Θθ | Фф | |
 |  | jodas | ranka | y | י | ﻱ | Ιι | Ii, Jj | Іі |
 |  | kafas | delnas | k | כ | ﻙ | Κκ | Kk | Кк |
 |  | lamedas | akstinas | l | ל | ﻝ | Λλ | Ll | Лл |
 |  | memas | vanduo | m | מ | ﻡ | Μμ | Mm | Мм |
 |  | nūnas | žuvis | n | נ | ﻥ | Νν | Nn | Нн |
 |  | samechas | žuvis | s | ס | س | Ξξ, Χχ | Xx | Хх |
 |  | ainas | akis | ʿ | ע | ﻉ | Οο | Oo | Оо |
 |  | pė | burna | p | פ | ﻑ | Ππ | Pp | Пп |
 |  | cadė | papirusas | ṣ | צ | ﺹ | Ϡϡ | Цц, Чч | |
 |  | kofas | adatos ąselė | q | ק | ﻕ | Ϙϙ | ||
 |  | rešas | galva | r | ר | ﺭ | Ρρ | Rr | Рр |
 |  | šynas | dantis | š | ש | ش | Σσ | Ss | Сс, Шш |
 |  | tavas | žymė | t | ת | ﺕ | Ττ | Tt | Тт |
Šaltiniai
 | Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |