Finikiečių raštas

Finikiečių raštas
Tipasabėcėlė
Naudojamas kalboseFinikiečių kalba
Rašymo kryptisiš dešinės į kairę
Laikotarpis2 tūkst. pr. m. e.-
II a.
ISO 15924
Unicode
Genealogija
KilmėSinajaus raštas
 Finikiečių raštas
Dukterinės sistemosAramėjų raštas, hebrajų raštas, graikų raštas, tifinagas, iberų raštas

Finikiečių raštas – garsinis priebalsinis raštas. Vartotas finikiečių nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. vidurio. Šiaurės Afrikos kolonijose maždaug 1 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje susiformavo finikiečių rašto atmaina – pūnų raštas.

Finikiečių abėcėlėje 22 raidės žymėjo priebalsius; kitaip negu egiptiečių, ženklas žymėjo tik raidės pavadinimo pirmąjį garsą. Kiekviena raidė turėjo savo pavadinimą, susijusį ne tik su garsine reikšme, bet ir su grafine forma (pvz., priebalsio š, pavadinto šynu („dantis“), grafinė forma priminė dantį), bei tam tikrą seką.

Per senovės graikus, gavusius raštą maždaug IX amžiuje pr. m. e. finikiečių rašmenys tiesiogiai arba per romėnus paplito po visą pasaulį. Iš finikiečių abėcėlės kilo aramėjų, hebrajų, senovės graikų abėcėlės, o iš jų – kitos Mažojoje Azijoje vartotos ir dabar Afrikoje, Azijoje (pvz., arabų), Europoje vartojamos abėcėlės (kirilica, lotynų raštas).[1][2][3]

Abėcėlė

RaidėPavadinimasReikšmėTransliteracijaAtitikmuo
HebrajiškasArabiškasGraikiškasLotyniškasKirilicoje
alefasjautisʼאΑαAaАа
betasnamasbבΒβBbБб, Вв
gimeliskupranugarisgגΓγCc, GgГг
daletasdurysdדΔδDdДд
langashהΕεEeЕе, Єє
vavaskablyswו(Ϝϝ), ΥυFf, Uu, Vv, Ww, YyУу
zainasginklaszזΖζZzЗз
chetastvoraחΗηHhИи
tetasratasטΘθФф
jodasrankayיΙιIi, JjІі
kafasdelnaskכΚκKkКк
lamedasakstinaslלΛλLlЛл
memasvanduomמΜμMmМм
nūnasžuvisnנΝνNnНн
samechasžuvissסسΞξ, ΧχXxХх
ainasakisʿעΟοOoОо
burnapפΠπPpПп
cadėpapirusasצϠϡЦц, Чч
kofasadatos ąselėqקϘϙQq
rešasgalvarרΡρRrРр
šynasdantisšשشΣσSsСс, Шш
tavasžymėtתΤτTtТт

Šaltiniai