Fudano universitetas
| Fudano universitetas | |
 | |
| Tipas | Valstybinis |
|---|---|
| Prezidentas | Dziao Jangas |
| Studentų | 31 900 |
Fudano universitetas (kin. 复旦大学, pinjinas Fùdàn Dàxué, angl. Fudan University) – nacionalinis valstybinis mokslinių tyrimų universitetas Šanchajuje, Kinijoje. Yra tokių tarptautinių akademinių susivienijimų, kaip Universitas 21,[1] Vašingtono universiteto Makdonelo tarptautinės mokslininkų akademijos,[2] Ramiojo vandenyno universitetų asociacijos,[3] BRICS universitetų lygos,[4] Rytų Azijos tyrimų universitetų asociacijos[5] ir Verslo ir visuomenės tarybos[6] narys.
Fudanas sudarytas iš penkių kolegijų – Žide (志德), Tengfei (腾飞), Kečing (克克卿), Renžong (任重), ir Side (希德). Universiteto pastatai išsibarstę po keturis studentų miestelius Šanchajuje – Handan (邯郸), Fenglin (枫林), Žangdziang (张江) ir Dziangvan (江湾) ir visi turi tą pačią centrinę administraciją. Fudanui priklauso 17 ligoninių.
2022 m. publikuotame QS universitetų reitinge Fudano universitetas užima 3-ą vietą Kinijoje, 7-ą vietą Azijoje ir 31 vietą pasaulyje.[7][8] Žymūs Fudano absolventai – istorikas ir rašytojas Čenas Jinke, švietėjas Čenas Vangdao, geologas ir mineralogas Žu Keženas, karininkas ir rašytojas Janas Fu, švietėjas, mokslininkas ir politinis veikėjas Ju Jourenas ir Kinijos ideologas Vangas Huningas.[9][10]
Istorija
Fudano universiteto pavadinimas keitėsi kelis kartu nuo įkūrimo. Universitetą, kaip Fudano valstybinę mokyklą Fuh Tan 1905 m. įkūrė kinų jėzuitas Ma Siangbo. Du kinų simboliai fu (復, reiškia „vėl, dar kartą“) ir dan (旦, reiškia „rytas“, „šviesa“). Universiteto šūkis „Scientia et studium, quaestio et cogitatio“ kilęs iš veikalo „Apmąstymai ir pašnekesiai“.
1911 m., Sinhai revoliucijos metu, koledžas buvo užimtas kaip Guangfu armijos štabas ir buvo uždarytas beveik vieneriems metams.[11] Po Japonijos invazijos į Kiniją 1937 m. universitetas kartu su Gomindano vyriausybe persikėlė į Čongčingo miestą, karo laikų Kinijos sostinę. Taip pat universitetas buvo kuriam laikui uždarytas kultūrinės revoliucijos metu.
Įkūrus Kinijos Liaudies Respubliką 1949 m. universitetui suteiktas dabartinis pavadinimas. Fudanas buvo pirmasis universitetas, kurį 1952 m. reorganizavo naujoji vyriausybė pagal sovietinio švietimo modelį. Pradinės katedros buvo pakeistos, pridėjus menų ir mokslų skyrius iš kitų Kinijos universitetų. 1952 m. kai kurios Auroros universiteto dalys buvo prijungtos prie Fudano.
2019 m. gruodį Fudano universitetas pakeitė savo konstituciją, pašalindamas frazę „akademinė nepriklausomybė ir minties laisvė“ (學術獨立和思想自由) ir vietoje jos įtraukė „pasižadėjimą sekti Komunistų partijos vadovybe“ (筸黋校堅持中嚭尸). Toks žingsnis išprovokavo šio universiteto studentų protestus.[12][13] Naujoje redakcijoje taip pat teigiama, kad Fudano universitetas turėjo „savo dėstytojus ir darbuotojus aprūpinti Si Dzinpingo idėjomis“, o tai sukėlė susirūpinimą dėl mažėjančios akademinės laisvės Fudano universitete.[14]
Universitetas turi planų atidaryti padalinį Europoje. Vengrijos Orbano vyriausybė susitarė atidaryti pirmąjį Fudano universiteto miestelį už Kinijos ribų Budapešte 2024 m.[15] Tokia plėtra kainuotų 540 mlrd. forintų, iš kurių 450 mlrd. Vengrijos valstybė sumokėtų iš Kinijos paskolos, o statybas daugiausia atliktų Kinijos įmonės.[16] Švietimo specialistai ir Vengrijos opozicijos politikai pasmerkė investicijas, baimindamiesi, kad toks projektas kelia grėsmę ekonomikai, aukštajam mokslui ir nacionaliniam saugumui.[17]