Gernsis

Guernsey pavadinimas kilo iš senovės skandinavų kalbos, panašiai kaip ir Džersio jurisdikcija. Antroji žodžio Guernsey dalis (-ey) senovės skandinavų kalba reiškia „sala“. Guern, panašus į ispanų „cuerno“, prancūzų „coi(r)n“, olandų „hoorn“, fryzų „hoarn“, švedų „hörn“ bei šveicarų „gorn“ reiškia „kampas“, „šalis“. – Kampo(-inė) sala/pusė.

Po paskutinio ledynmečio, maždaug 6000 m. pr. m. erą kylantis jūros lygis Lamanšo sąsiauryje nuo žemyninės Europos dalies kyšantį Gernsio pusiasalį pavertė sala.

Tuo metu Neolito žemdirbiai apsigyveno pakrantėje ir pradėjo statyti dolmenus bei menhyrus, kurie nusėjo visą salą. Gernsio saloje yra 3 menhyrai-skulptūros, sulaukiantys didelio archeologų dėmesio; dolmene L’Autel du Dehus, yra dolmeniškos dievybės, vadinamojo Gardien du Tombeau, piešinys.

Migracijos į Bretanę metu britai okupavo Lenur salas (buvęs Normandijos salų pavadinimas), tarp jų Sarnia, arba Lisia (Gernsį), ir Angia (Džersį). Seniau buvo manoma, kad anksčiau sala vadinta Sarnia, bet naujausi tyrinėjimai parodė, kad tai galėjo būti lotyniškas Sarko pavadinimas. Nepaisant to, Sarnia tebėra tradicinis salos pavadinimas. Iš Gvento karalystės atvykęs Šv. Samsonas (abatas iš Bretanės Dolio) Gernsyje įvedė krikščionybę.

993 m. salas, anksčiau priklausiusias Vilhelmui I, vėliau – Bretanės hercogystei, aneksavo Normandijos hercogystė. Gernsio ir kitos Normandijos salos yra viduramžiško Normandijos hercogystės gyvenimo palikimas. Salose Karolio III, kaip valstybės galvos, titulas yra Normandijos hercogas.

Viduramžiais salą daug kartų puldinėjo žemyno piratai bei karinės jūrų pajėgos, ypač per Šimtametį karą, kai salą kelis kartus okupavo Kapetingai (pirmąkart – 1339 m.).

1372 m. salą užgrobė aragoniečių samdiniai, vadovaujami Owaino Lawgocho, kuriam mokėjo Prancūzijos karalius. Vėliau apie O. Lawgochą ir jo tamsiaplaukius samdinius buvo sukurta legenda, kurioje jie sulyginti su fėjomis iš kito jūros kranto.

XII a. viduryje salai didelę įtaką darė kalvinistai reformatai iš Normandijos. Marianos persekiojimų metu trys moterys, vadinamosios Gernsio kankinės, buvo sudegintos dėl savo protestantiškų pažiūrų.

Per Anglijos pilietinį karą Gernsis rėmė parlamentą, tačiau nebuvo visiškai ištikimas. Salos pietvakariuose įvyko keletas rojalistų sukilimų ir tuo metu Korneto pilį okupavo gubernatorius, seras Peteris Osborne’as bei rojalistų kareiviai.

XVII–XVIII a. karų tarp Prancūzijos ir Ispanijos metu Gernsio pirkliai ir kapitonai pasinaudojo palankia salos geografine padėtimi ir, gavę valdžios leidimą apsiginkluoti kovai su priešo laivais bei grobti jų turtą, pavertė savo prekybinius laivus kaperiais.

XVIII a. pab. Gernsio gyventojai ėmė kurtis Šiaurės Amerikoje.^[1] XIX a., klestint pasaulinei jūrų prekybai ir akmens pramonei, labai išaugo salos gerovė.

Pirmojo pasaulinio karo metais maždaug 3000 saliečių tarnavo Britų ekspedicinėse pajėgose. Iš jų maždaug 1000 tarnavo Karališkajame Gernsio lengvųjų pėstininkų pulke, 1916 m. sudarytame iš Karališkosios Gernsio nereguliariosios kariuomenės^[2]

Beveik visą Antrąjį pasaulinį karą Gernsis buvo okupuotas Trečiojo Reicho. Iki okupacijos daugelis Gernsio vaikų buvo evakuoti į Jungtinę Karalystę, kur karo metais gyveno su giminaičiais arba nepažįstamais žmonėmis.^[3] Okupacinė vokiečių valdžia išvežė dalį Gernsio gyventojų į koncentracijos stovyklas pietvakarių Vokietijoje. Aldernio saloje buvo įkurta priverstinio darbo stovykla, kurioje daugiausia kalėjo rytų europiečiai.

Antrojo pasaulinio karo metais Gernsis buvo reikšmingai įtvirtintas. Adolfas Hitleris buvo įsitikinęs, kad sąjungininkai bandys atsiimti salas bet kokia kaina, todėl daugiau nei 20 % medžiagų, panaudotų vadinamajai „Atlanto sienai“ (nacistinės Vokietijos pastatytų gynybinių įtvirtinimų linijai palei Atlanto vandenyno pakrantę), buvo skirti Lamanšo sąsiaurio saloms.^[4][5]

Pagrindinis straipsnis – Gernsio politinė sistema.

Pagrindinis straipsnis – Gernsio parapijos.

Gernsis suskirstytas į 10 parapijų. Mažos Oldernio ir Sarko salos neįeina į Gernsio parapijas, išskyrus, kai kalbama apie bažnytinius terminus.

Parapija Gyventojai (2001) Plotas (vergée) Plotas (km²) 1. Kastelas 8 975 6 219 10,2 2. Forestas 1 549 2 498 4,1 3. Šv. Andriaus 2 409 2 752 4,5 4. Šv. Martyno 6 267 4 468 7,3 5. Sent Piter Portas 16 488 3 914 6,4 6. Šv. Petro 2 188 2 808 6,2 7. Šv. Samsono 8 592 3 816 6,3 8. Šv. Ksavero 2 696 3 900 6,4 9. Tortevalas 973 1 891 3,1 10. Valei 9 573 5 446 8,9

• Gernsio transportas
• Gernsion ryšiai