Gvadalupės sala

Gvadalupės sala (isp. Isla Guadalupe) – vulkaninės kilmės sala, esanti šiaurės rytų Ramiajame vandenyne, 241 km į vakarus nuo Meksikos Kalifornijos pusiasalio.

Gvadalupės salos pietryčių pakrantė
Gvadalupės sala ir joje esantys gamtos objektai bei gyvenvietės
Gvadalupės salos nuotrauka iš NASA palydovo
Coreopsis gigantea
Gvadelupinis jūrų lokys (Arctocephalus townsendi)
Šiaurinis jūrų dramblys (Mirounga angustirostris)
Salpinctes obsoletus guadalupensis

Gvadalupės salos bendri duomenys

Priklauso Meksikos Žemutinės Kalifornijos valstijos Ensenados savivaldybei. Pagal 2008 metų duomenis, 150 gyventojų, kurie daugiausia dirba žvejybos sektoriuje. Oficiali kalba – ispanų.

Gvadalupės salos geografija

Salos plotas 243,988 km². Jos forma pailga, iš šiaurės į pietus besitęsianti 35 km, didžiausias plotis 9,5 km. Aukščiausias vulkaninės kilmės kalnas salos šiaurės rytuose – Augustos kalnas (1298 m), kuris yra jaunesnis už antrą pagal aukštį, taip pat vulkaninės kilmės kalną esantį salos pietuose – El Pikačo (975 m). Palei salos pietvakarius, šiaurę ir vakarus yra grupė mažesnių salelių.

Gvadalupės salos geologija

Sala formavosi iš dviejų ugnikalnių, besiveržiant skystai lavai, ant vandenyno vidurio kalnagūbrio, kuris jau išnykęs. Salos uolienos daugiausia olivinas ir trachitas.

Gvadalupės salos klimatas

Nuo jūros lygio iki 800 m aukštyje vyrauja labai sausas, pusiau karštas klimatas su +18–22 °C temperatūros metiniu vidurkiu. Virš 800 m aukštyje klimatas labai sausas, šilčiausiame metų mėnesyje temperatūra daugiau kaip +22 °C.

Daugiausia kritulių iškrenta žiemos mėnesiais, vyraujant šiaurės vakarų vėjams ir ciklonams.

Salos pietuose, beveik jūros lygyje, lietaus pavidalu vidutiniškai iškrinta apie 133 mm kritulių, bet dar daugiau kritulių salos šiaurinėse aukštumose.

Gvadalupės salos augalija

Saloje nemažai endeminių augalų rūšių. Jos šiaurės viduryje, 800–1000 m aukštyje auga endeminių gvadalupinių kiparisų (Cupressus guadalupensis) miškas, kuriame išlikę apie 4000 senų medžių. Šiaurės vakaruose, 400–900 m aukštyje auga endeminių gvadalupinių palmių (Brahea edulis) giraitė. Salos šiaurinėje, šiaurės rytų dalyje, iki 1000 m aukščio auga endeminių, retų gvadalupinių spindulinių pušų (Pinus radiata var. binata) debesų miškas, kartu tarp jų augančiais Quercus tomentella ąžuolais. Saloje auga Coreopsis gigantea, Perityle emoryi, Cylindropuntia prolifera kaktusai ir kiti augalai. Žemiau, salos endeminių augalų sąrašas:

  • Gvadalupinė palmė (Brahea edulis)
  • Camissonia guadalupensis'' ssp. ''guadalupensis
  • Castilleja fruticosa
  • Cistanthe guadalupensis
  • Gvadalupinis kiparisas (Cupressus guadalupensis)
  • Cryptantha foliosa
  • Deinandra frutescens
  • Deinandra greeneana ssp. greeneana
  • Deinandra palmeri
  • Dudleya guadalupensis
  • Eriogonum zapatoense
  • Erysimum moranii
  • Eschscholzia elegans – beveik endeminė rūšis.
  • Eschscholzia palmeri
  • Galium angulosum
  • Githopsis diffusa var. guadalupensis
  • Hemizonia frutescens
  • Hemizonia greeneana ssp. greeneana
  • Hemizonia palmeri
  • Heteromeles arbutifolia var. macrocarpa
  • Lavatera lindsayi
  • Lupinus niveus
  • Perityle incana
  • Phacelia phyllomanica
  • Gvadalupinė spindulinė pušis (Pinus radiata var. binata)
  • Satureja palmeri
  • Senecio palmeri
  • Sphaeralcea palmeri
  • Sphaeralcea sulphurea
  • Stephanomeria guadalupensis
  • Triteleia guadalupensis

Gvadalupės salos gyvūnija

Saloje yra didžiausia besiveisiančių gvadalupinių jūrų lokių (Arctocephalus townsendi) ir šiaurinių jūrų dramblių (Mirounga angustirostris) kolonijos, palei salos krantus nuolat stebimi didieji baltieji rykliai (Carcharodon carcharias). Žemiau endeminės gyvūnų rūšys:

  • Gvadelupinis jūrų lokys (Arctocephalus townsendi)
  • Salpinctes obsoletus guadalupensis
  • Carpodacus mexicanus amplus
  • Junco hyemalis insularis
  • Gvadalupinė karakara (Caracara lutosa) – išnykusi.
  • Habronattus gigas
  • Herpyllus giganteus
  • Kibramoa isolata
  • Sergiolus guadalupensis

Šaltiniai

Nuorodos