Haile Selasie

Jis buvo Saliamonidų dinastijos, kuri atsirado XIII a. ir save kildino iš Saliamono ir Šebos karalienės, įpėdinis ir svarbi figūra Etiopijos ir Afrikos istorijoje^[2][3].

1936 m. Tautų Sąjungoje Haile Selasie pasmerkė italus, kurie panaudojo cheminį ginklą prieš jo tautiečius^[4]. Dėl jo tarptautinių pažiūrų Etiopija tapo Tautų Sąjungos nare, o jo mintys ir darbai multilateralizmo ir bendro saugumo linkme buvo vaisingi ir ilgalaikiai^[5]. Numalšintas kilmingųjų (mekwannint) sukilimas ir tai, ką kai kurie laikė nesugebėjimu tinkamai modernizuoti šalį^[6], pelnė jam kritikos tarp kai kurių istorikų ir to meto žmonių.^[7]

1973 ir 1974 m. Haile Selasie išleido savo autobiografiją „Mano gyvenimas ir Etiopijos raida“, kurioje nagrinėjo klausimus, susijusius su jo valdžios ir pozicijos teisėtumu bei pabėgimu į tremtį 1936 m.^[8]

1974 m. rugsėjo 12 d. Haile Selasie buvo nuverstas Dergo, valdžią perėmusios karinės chuntos. 1975 m. rugpjūčio 28 d. valstybės žiniasklaida pranešė apie Haile Selasie mirtį, įvykusią dieną anksčiau dėl komplikacijų po prostatos operacijos. Dažnai manoma, kad buvusį imperatorių nužudė chuntos pirmininkas, o vėliau valstybės vadovas Mengistu Haile Mariam arba užsakydamas jo mirtį, arba atlikdamas tai pats.^[9]

Haile Selasie, būdamas Etiopijos ortodoksų krikščionimi, rastafarių, kurių yra 200–800 tūkst.,^[10][11] laikomas Jėzaus reinkarnacija. Rastafarių judėjimas prasidėjo apie 1930 m., o Haile Selasie buvo laikomas mesiju, kuris ves afrikiečius taikos, teisingumo ir klestėjimo aukso amžių.^[12]