Imre Nagy

Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Austrijos-Vengrijos kariuomenėje. 1916 m. pateko į rusų nelaisvę, kalėjo Irkutske. Čia tapo marksistu, 1917 m. įstojo į RKP(b) ir pilietiniame kare kariavo raudonarmiečių pusėje.

1921 m. grįžo į Vengriją, bet jau 1927 m. emigravo į Austriją. 1930 m. persikėlė į TSRS, dirbo Kominterne ir TSRS Mokslų akademijos Žemės ūkio institute. 1941–1944 m. dirbo Košuto radijuje, iš Maskvos transliavusiame laidas vengrų kalba.^[1]

Kartu su Tarybine Armija grįžo į Vengriją, 1944–1945 m. buvo Žemės ūkio ministras, 1945–1946 m. – Vidaus reikalų ministras, 1947–1949 m. – Maisto pramonės ministras. 1949 m. buvo apkaltintas oportunizmu, atleistas iš ministro pareigų bei pašalintas iš VDP CK narių. 1951 po viešos atgailos grąžintas į vadovaujančias pareigas. 1953 m. liepos mėn. I.Nadis paskirtas VLR Ministrų tarybos pirmininku, tačiau 1955 m. iš šių pareigų pašalintas.

Antrą kartą Ministrų tarybos pirmininku I.Nadis tapo 1956 m. spalio mėn. Tai buvo koalicinė vyriausybė, kurios programa numatė veiklos laisvę valstiečiams ir smulkiems ūkininkams (išlaikant bendrus socialistinės santvarkos principus), darbininkų tarybų ir nekomunistinių partijų legalizavimą, rinkimų laisvę, Vengrijos neutralitetą bei tarybinės kariuomenės išvedimą iš šalies.

Prasidėjus tarybinei intervencijai, 1956 m. lapkričio 4 d. pasislėpė Jugoslavijos ambasadoje. Apgaulės būdu iš ten išviliotas buvo suimtas ir, apkaltinus valstybės išdavimu, 1958 m. birželio 16 d. pakartas. Vengrijoje žlugus komunistinei santvarkai, 1989 m. liepos mėn. reabilituotas, iškilmingai perlaidotas ir paskelbtas Vengrijos nacionaliniu didvyriu.^[2]

• XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje gyvendamas TSRS, buvo dukart suimtas (1933 ir 1938 m.), tačiau greit paleistas. Paskelbti dokumentai, kad I.Nadis buvo NKVD agentas slapyvardžiu „Volodia“, po jo slaptų pranešimų buvo suimta ir sušaudyta keliolika Kominterne dirbusių vengrų.^[3]