Jacinto Benavente
| isp. Jacinto Benavente y Martínez | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1866 m. rugpjūčio 12 d. Madridas, Ispanija |
| Mirė | 1954 m. liepos 14 d. (87 metai) Madridas, Ispanija |
| Tautybė | ispanas |
| Veikla | dramaturgas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka | Jacinto Benavente |
Jacinto Benavente y Martínez (1866 m. rugpjūčio 12 d. – 1954 m. liepos 14 d.) buvo vienas svarbiausių XX a. ispanų dramaturgų. Jis laimėjo Nobelio literatūros premiją 1922 m.
Biografija
Jis gimė Madride, garsaus pediatro šeimoje. Jis sugrąžino dramai realybę per socialinį realizmą: eiles pakeitė proza, melodramą – komedija, formules – patirtis, impulsyvius veiksmus – dialogai ir žodžių žaidimai. Benavente domėjosi estetika, o vėliau – etika.
Būdamas liberaliu monarchistu ir socializmo kritiku, jis nenoriai rėmė Franko diktatūrą kaip vienintelę alternatyvą jo nuomone katastrofiniam respublikos eksperimentui 1931–1936 m. Benavente mirė 87 metų. Jis niekada nevedė. Daugelis šaltinių nurodo, kad jis buvo homoseksualus[1][2]
Svarbiausi kūriniai
Jacinto Benavente parašė 172 kūrinius. Svarbiausi iš jų yra:
- Los intereses creados (Naudos ryšiai 1907 m.), dažniausiai statomas Benaventės kūrinys.
- Rosas de otoño (1905 m.), sentimentali komedija.
- Señora ama (1908 m.).
- La malquerida (1913 m.), drama.
- La ciudad alegre y confiada (1916 m.),Los intereses creados tęsinys.
- Campo de armiño (1916 m.)
- Lecciones de buen amor (1924 m.)
- La mariposa que voló sobre el mar (1926 m.)
- Pepa Doncel (1928 m.)
- Vidas cruzadas (1929 m.)
- Aves y pájaros (1940 m.)
- La honradez de la cerradura (1942 m.)
- La infanzona (1945 m.)
- Titania (1946 m.)
- La infanzona (1947 m.)
- Abdicación (1948 m.)
- Ha llegado Don Juan (1952 m.)
- El alfiler en la boca (1954 m.)